Kas pasikeičia šeimai tapus daugiavaike? Mamų diskusija

„Davė Dievas dantis, duos ir duonos.“ Tokį pasakymą dažnai girdi gausios šeimos. Tačiau pačios trijų ir daugiau vaikų mamos sako – didžiausias iššūkis nėra dar vienas vaikas. Keičiasi visa šeimos sistema ir dinamika: nuo būsto ir automobilio iki laiko planavimo, emocinės savijautos ir kasdienių sprendimų.

„Tėvų darželio“ forume užsimezgusi diskusija atvirai atskleidžia tai, ko dažnai nesimato socialiniuose tinkluose – nuovargį, kaltės jausmą negalint vienodai dėmesio skirti visiems vaikams, sudėtingą logistiką, o kartu ir didžiulį džiaugsmą auginant gausią šeimą. 

Taigi kokių sunkumų, iššūkių patiria šeimos, susilaukusios trijų ir daugiau vaikų?

Trečias vaikas – ne tik dar vienas šeimos narys, bet ir tam tikras lūžis

Daugelis mamų pripažino, kad didžiausias gyvenimo pokytis įvyksta susilaukus pirmagimio. Tačiau trečias vaikas pareikalauja visai kitokių gebėjimų.

Jeigu iki tol šeima jau buvo radusi savo ritmą, trečiojo gimimas priverčia viską peržiūrėti iš naujo.

Viena mama atviravo, kad sistema, puikiai veikusi su dviem vaikais, staiga pradeda nebeveikti. Nuo šiol tėvams reikia galvoti ne tik apie kūdikį, bet ir apie vyresnius vaikus – jų poreikius, mokyklą, būrelius, miegą, vizitus pas gydytojus ir t. t. 

Dauguma diskusijos dalyvių didžiausiu iššūkiu įvardijo logistiką

Diskusijoje bene dažniausiai kartotas žodis buvo ne „sauskelnės“, o „logistika“.

Darželiai, mokyklos, vaikų popamokinė veikla, vizitai pas gydytojus, gimtadieniai, tėvų darbai – visa tai tenka suderinti taip, kad nė vienas vaikas neliktų nuskriaustas.

Ne viena diskusijos dalyvė pasakojo, kad be bendro skaitmeninio kalendoriaus jau nebeišsiverčia. Kitos mamos pripažįsta, jog grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų kelia daugiau nerimo, nei pats trečiojo vaiko gimimas, ypač kai abu tėvai dirba įprastu darbo grafiku.

Ima trūkti vietos namuose ir automobilyje 

Gimus trečiam vaikui, daugelis šeimų pradeda kitaip vertinti būstą. Vieni svajoja apie namą, kiti prisitaiko gyventi mažesnėje erdvėje.

Viena mama, su trimis vaikais gyvenanti dviejų kambarių bute, įsitikinusi, kad svarbiausia – ne kvadratūra, o sumanus daiktų organizavimas. Spintos ir virtuvės spintelės iki pat lubų, lovos su daiktadėžėmis, reguliariai atrenkami nereikalingi daiktai – visa tai padeda sutaupyti vietą.

Tačiau, pasak mamų, dažniausiai vis tiek tenka svarstyti apie didesnį automobilį. Standartiniame universale sunku sutalpinti tris vaikiškas kėdutes, todėl šeimos pradeda dairytis septynviečių automobilių ar vienatūrių.

Viena mama prisipažino ilgai prieštaringai vertinusi idėją įsigyti vienatūrį, tačiau galiausiai šeimai įsigijus septynvietį automobilį suprato, kad tai buvo vienas geriausių sprendimų.

Didesnis amžiaus skirtumas tarp vaikų ir savarankiškumas

Kalbėdamos apie vaikų amžiaus skirtumą, dauguma mamų sutiko, kad vyresni vaikai dažniausiai lengviau prisitaiko prie pakitusio šeimos ritmo. Vyresni mokyklą jau lankantys vaikai moka savimi pasirūpinti ir kurį laiką gali užsiimti savarankiškai, tad kūdikio priežiūra tampa paprastesnė.

Pavyzdžiui, ne viena mama pasakojo, kad vyresni vaikai jau patys susideda drabužius, pasiruošia paprastus pusryčius, padeda tvarkytis ar trumpam prižiūri mažylį, kol mama paima sauskelnes ar išdžiausto skalbinius. Tačiau beveik visos atkreipė dėmesį, kad vis dėlto vaikai nėra auklės.

Tuo tarpu mažas amžiaus skirtumas reiškia, kad du ar daugiau vaikų vienu metu reikalauja nuolatinio dėmesio. Dažnai vienu metu abiem vaikams reikia keisti sauskelnes, maitinti ir t. t.

Vis dėlto mamos akcentavo, kad kiekviena šeima atranda savo ritmą, todėl vieno visiems tinkamo recepto nėra.

Kasdienybėje nelieka vietos perfekcionizmui: kažkas vis tiek nukenčia

Ši vienos mamos mintis sulaukė didelio kitų pritarimo: „Nebelieka laiko arba namams, arba vaikams, arba sau, arba santykiams su vyru.“

Mamos pripažino, kad po trečio vaiko gimimo teko iš naujo peržiūrėti savo lūkesčius.

• Namai nebūna idealiai sutvarkyti.
• Vakarienė ne visada būna trijų patiekalų.
• Ne visada vaikams pavyksta paskaityti pasaką prieš miegą.

Ir tai normalu.

Viena mama pasakojo, kad išmoko gaminti didesnius kiekius maisto ir šaldyti pusgaminius, kita nusprendė nebegaminti skirtingų patiekalų kiekvienam šeimos nariui, esą jeigu nepatinka – galima išsikepti kiaušinienės.

Didžiausias nuovargis – emocinis ir psichologinis 

Viena jautriausių diskusijos dalių buvo apie emocinį nuovargį. Mamos pripažino, kad sunkiausia ne fizinis darbas: sunkiausia nuolat priimti sprendimus.

• Ką šiandien gaminti?
• Kas vaiką nuveš į būrelį?
• Kuriam vaikui šiandien labiausiai reikia mamos dėmesio?
• Ko dar nepamiršti?

Kita mama atvirai rašė svarstanti kreiptis į psichoterapeutą, nes vien saviugdos knygų jau nebepakanka.

Diskusijoje ne kartą buvo minimas ir vadinamasis mom guilt (motinystės kaltės jausmas) – nuolatinis jausmas, kad kažkam šiandien skyrei per mažai dėmesio.

Didžiausia problema – net ne vaikų skaičius ar pinigai, o pagalbos trūkumas

Paklaustos apie finansus, mamos buvo atviros – daugiau vaikų reiškia daugiau išlaidų. Brangsta stovyklos, būreliai, kelionės, automobilis, kartais tenka keisti būstą.

Vis dėlto dauguma pripažino, kad daugiausia sunkumų kelia ne pinigai, o laikas ir būtinybė viską kruopščiau organizuoti.

Bene jautriausia diskusijos tema tapo ne logistika ar finansai, o supratingumo ir pagalbos stygius. Daugelis mamų prisipažino neturinčios senelių pagalbos.

Kai kurios mamos gyvena užsienyje, kitų artimieji dirba arba gyvena toli, dar kitų santykiai su tėvais komplikuoti. Todėl pasimatymus su vyru tenka atidėti, o apsilankymas kirpykloje tampa tikra švente.

„Kada pagaliau eisi dirbti?“, „Ko tu pavargai, juk tik su vaikais namuose sėdi?“ – tokių frazių, pasak mamų, tenka išgirsti net iš pačių artimiausių žmonių.

Vis tik mamos nesigaili sprendimo turėti daugiau vaikų

Nors beveik visos mamos kalbėjo apie nuovargį, logistikos iššūkius, didesnes išlaidas ir nuolatinį laiko trūkumą, nė viena nesakė besigailinti sprendimo turėti gausesnę šeimą.

Priešingai – daugelis teigė, kad būtent trečias ar ketvirtas vaikas išmokė atsisakyti perfekcionizmo, geriau planuoti laiką, drąsiau prašyti pagalbos ir susitaikyti su tuo, kad tobula mama neegzistuoja.

Kaip taikliai apibendrino viena diskusijos dalyvė, „kai šeima padidėja, ne vaikai tampa didžiausiu iššūkiu. Didžiausias iššūkis – išmokti gyventi kitaip“.