Kiaušidžių cistos: simptomai, priežastys ir gydymas (263)

Pixel-Shot | Shutterstock.com

Kiaušidžių cistos – tai smulkūs patologiniai nepiktybiniai dariniai, susiformavę ant kiaušidžių paviršiaus ar greta jų. Cistos turi ploną apvalkalą, o jų viduje aptinkama skysčio.

Cistų gali būti tiek vienoje, tiek ir abiejose kiaušidėse, taip pat pasitaiko pavienių arba daugybinių cistų.

Įprastai cistos formuojasi vaisingo amžiaus moterims, jų rizika didėjant amžiui išauga.

Kiaušidžių cistų rūšys

Išskiriamos kelios vyraujančios cistų rūšys:

• Funkcinės (folikulinės) cistos. Jos dažniausiai formuojasi lytinės brandos laikotarpiu ir dažnai yra vertinamos kaip normalus fiziologinis procesas. Pagrindinė šių cistų formavimosi priežastis – susilpnėjusi kiaušidžių veika ir estrogenų gamybos sutrikimai.
• Geltonkūnio cistos formuojasi ovuliacijos metu, kai plyšusio folikulo ertmė užpildoma seroziniu skysčiu, pakeičiančiu geltonkūnio ląsteles.
• Dermoidinės cistos susiformuoja iš audinių užuomazgų likučių. Jos auga lėtai, nuo pat brendimo laikotarpio iki senatvės.
• Endometrioidinės cistos atsiranda sergant endometrioze. Šių cistų vidus užpildytas krauju.
• Tekaliuteininės cistos formuojasi kaip trofoblastinės ligos (t. y. sutrikus normaliai gemalo raidai nėščios moters organizme) komplikacija.
• Intraligamentinė cista išauga iš apatinio kiaušidės krašto. Šios cistos išnyksta savaime, tačiau gali būti gydomos ir hormoniniais preparatais.
• Priekiaušidinės cistos formuojasi šalia kiaušidės. Šio tipo cistos būna stambios (net iki 20 cm skersmens), savaime neišnyksta, todėl jas reikia pašalinti chirurginiu būdu.

Kodėl atsiranda cistos?

Cistos formuojasi sutrikus folikulo vystymosi ciklui dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų. Šie patologiniai dariniai gali pradėti formuotis bet kurioje moters ciklo fazėje – tiek iškart prieš mėnesines ar po jų, tiek ciklo viduryje per ovuliaciją.

Kokie veiksniai paskatina cistų formavimąsi?

• Kontraceptikų vartojimas;
• Menopauzė;
• Paveldimumas;
• Neįvykusi ovuliacija;
• Įvairios ginekologinės ligos.

Simptomai, įspėjantys apie kiaušidžių cistas

• Pilvo apačioje (tiek centrinėje dalyje, tiek vienoje kurioje nors pusėje) jaučiamas dilgčiojantis skausmas, maudimas, sunkumas;
• Šono skausmas, primenantis varginantį apendicito metu kylantį skausmą;
• Mėnesinių ciklo sutrikimai, pvz., nereguliarios, skausmingos mėnesinės (cistas galima įtarti, jei anksčiau šie nemalonūs simptomai nevargino);
• Padažnėjęs šlapinimasis;
• Žarnyno negalavimai – vidurių pūtimas, viduriavimas ar užkietėjimas;
• Karščiavimas, įspėjantis, kad cista supūliavo ir prasidėjo uždegimas.

Kokie tyrimai atliekami įtariant ar aptikus cistą?

• Ultragarso tyrimas. Jis leidžia aptikti kiaušidžių cistas.
• Laparoskopija. Tai diagnostinis - chirurginis metodas, kurio metu cista pašalinama ir jos audinys siunčiamas tirti į laboratoriją.
• Kompiuterinė tomografija: papildomas tyrimas, kai įtariama, kad cista tapo piktybinė.
• Magnetinio rezonanso tyrimas: dar vienas papildomas tyrimas įtariant, kad cista galėjo virsti į auglį.

Kiaušidžių cistų gydymas

Gydymo metodika priklauso nuo moters amžiaus, sveikatos būklės, cistos tipo, jos augimo intensyvumo ir kt.

Aptikus vieną ar daugiau cistų, jos visų pirma stebimos: pakartotinė ginekologinė apžiūra įprastai skiriama po 2 mėn.

Jei cistos yra gerybinės ar funkcinės (atsiradusios sutrikus kiaušidžių veiklai), dažniausiai jos palaipsniui išnyksta, todėl gydyti tokio tipo cistų nereikia.

Dažniausiai skiriami šie cistų gydymo būdai:

• Gydymas hormoniniais preparatais. Dažnai gydant cistas skiriama hormoninių kontraceptikų, slopinančių kiaušidžių veiklą, sureguliuojančių ciklą, padedančių kovoti su gausiomis ir skausmingomis mėnesinėmis.
• Chirurginis gydymas (operacija). Operuojamos tik ženkliai padidėjusios cistos, jei pacientės jaučia ūmius pilvo skausmus, cistai pakeistus padėtį (apsisukus), pratrūkus.

Kiekvienu atveju gydytojas skirs reikiamus tyrimus ir, į juos atsižvelgęs, pritaikys tinkamiausią gydymo būdą.

Piktybinės kiaušidžių cistos: ką svarbu žinoti?

Vėžinės cistos yra grublėtu, nelygiu paviršiumi, įprastai didesnės nei 10 cm skersmens.

Piktybinės cistos dažniausiai aptinkamos 35 m. ir vyresnėms pacientėms, dažniau toms, kurioms jau prasidėjo menopauzė. Tikimybė susirgti vėžiu padidėja, jei praeityje buvo aptikta kiaušidžių cistų.

Aptikus piktybinę cistą kai kuriais atvejais rekomenduojama pašalinti kiaušides ir/ar gimdą.