Kiaušintakių nepratekamumas ir kiaušintakių pratekamumo tyrimas (1441)

Kiaušintakiai – svarbus reprodukcinės moters sistemos organas, jungiantis kiaušides su gimda. Būtent kiaušintakiuose įvyksta kiaušialąstės ir spermatozoido „pasimatymas“ ir įvyksta apvaisinimas. Jau po to embrionas nukeliauja į gimdą ir joje implantuojasi, t.y. prasideda nėštumas.
Nustatyta, kad dėl su kiaušintakiais susijusių priežasčių pastoti nepavyksta net iki trečdalio moterų. Esant šiai patologijai, spermatozoidai negali apvaisinti kiaušinėlio, todėl gydant nevaisingumą kartais pakanka išspręsti tik šią problemą.
Jei moteris ilgesnį laiką nepastoja, jai greta kitų tyrimų rekomenduojama atlikti ir kiaušintakių pratekamumo (pastarąjį dažnai – vieną iš pirmųjų) tyrimą. Jis atliekamas dviem būdais: per kiaušintakius leidžiant specialiai paruoštą tirpalą su spalvą suteikiančiomis priemaišomis, tyrimus kontroliuojant ultragarsu arba rentgeno spinduliais.
Užakęs gali būti tik vienas kiaušintakis: tokiu atveju moteris gali pastoti natūraliai. Tačiau jei fiksuojamas abiejų kiaušintakių nepratekamumas, tuomet galimi du keliai: arba šalinti nepratekamumą, arba planuoti pagalbinio apvaisinimo procedūras.
Kiaušintakių pažeidimo ir nepratekamumo priežastys
Daugeliu atvejų nėra žinoma, dėl kokių priežasčių kiaušintakiai užanka. Tačiau kiaušintakius pažeisti ir jų nepratekamumą gali nulemti šios priežastys:
- Lytiniu keliu plintančios ligos;
- Dubens uždegiminė liga;
- Gretimų organų uždegimai;
- Atliktos operacijos;
- Randai ir jų nulemti pakitimai, sąaugos;
- Sunkios dubens infekcijos;
- Endometriozė;
- Moters patirtos traumos;
- Stambi gimdos fibroma (gerybinės kilmės odos darinys) ir kt.
Kiaušintakių nepratekamumo simptomai
Dažniausiai moteris jokių simptomų nejaučia, išskyrus esminį – jog ilgesnį laiką nepavyksta pastoti.
Nors kartais apie kiaušintakių problemas gali įspėti ir šie požymiai:
- Pilvo skausmas nesant kitų priežasčių;
- Maudimas lytinių santykių metu;
- Diskomfortas šlapinantis;
- Pakitusios išskyros iš makšties.
Kiaušintakių pratekamumo tyrimo metodai
Šiuo metu kiaušintakių pratekamumui vertinti naudojami bent keli tyrimų metodai. Atsižvelgdamas į daugelį kompleksinių veiksnių, gydytojas ginekologas ar vaisingumo specialistas parenka tinkamiausią jų.
1. Kontrastinė histerosalpingo sonografija, arba HyFoSy tyrimas
Bene dažniausiai tirti kiaušintakių patologijoms Lietuvoje taikomas metodas – HyFoSy (angl. Hysterosalpingo Foam Sonography).
Per itin smulkų kateterį į gimdos ertmę lėtai leidžiamas specialių echogeninių putų ir vandens mišinys. Tyrimą atliekantis gydytojas echoskopo monitoriuje stebi, kaip putos pasiskirsto gimdos ertmėje. Jeigu mišinys gimdos taip ir nepasiekia, daroma prielaida, kad kiaušintakiai yra užakę. Tiesa, vien įprasto echoskopinio tyrimo metu neįmanoma pastebėti kiaušintakių patologijų.
HyFoSy tyrimas yra greitas (trunka iki 15 min.), efektyvus, saugus, neskausmingas (neprireikia nuskausminimo). Atliekant tyrimą naudojamos patentuotos ExEm putos. Maždaug 20 proc. moterų per artimiausius 3 mėn. po tyrimo pavyksta pastoti, o net 80 proc. moterų diagnozuojant nevaisingumą po HyFoSy tyrimo nereikia atlikti histerosalpingografijos.
HyFoSy metodo privalumai:
- Tyrimą galima atlikti ambulatorinėmis sąlygomis;
- Metodas yra saugesnis, nes jo metu nenaudojami rentgeno spinduliai;
- Informatyvumas: įvertinama ir kiaušintakių, gimdos ertmės būklė;
- Rezultatai pacientei pateikiami iš karto, todėl nedelsiant galima skirti ir tinkamą gydymą.
HyFoSy metodo trūkumai:
- Per pačią procedūrą galite jausti nedidelį maudimą, primenantį patiriamą mėnesinių metu, tačiau jis iškart po procedūros praeina.
2. Histerosalpingografija (HSG)
Tai radiologiniams tyrimams priskiriamas metodas, padedantis ištirti ir kiaušintakių būklę. Tyrimas įprastai atliekamas 7–12 ciklo dienomis, kai gimdos gleivinė dar nėra išvešėjusi ir lengviau pastebėti galimas patologijas. Prieš histerosalpingografiją reikėtų paimti makšties mikrofloros tepinėlį ir atlikti lytiškai plintančių ligų tyrimą. Šio tyrimo metu taip pat suleidžiama kontrastinė medžiaga ir stebimi pokyčiai, tik tiek, kad stebėjimui parinktas rentgenas, o ne ultragarsinis tyrimas.
Histerosalpingografijos privalumai:
- Informatyvumas. Tyrimas atliekamas ne tik siekiant patvirtinti kiaušintakių patologijas, bet ir norint juos atkurti, tiriant nevaisingumo priežastis ir kt.
Histerosalpingografijos trūkumai:
- Skausmingesnis, lyginant su HyFoSy tyrimu, todėl pacientėms kartais atliekamas ir nuskausminimas;
- Naudojami rentgeno spinduliai.
3. Laparoskopija su chromotubacija
Tai saugus tyrimo metodas, kurio metu, taikant chromotubaciją, stebima, ar specialis įvedamas tirpalas prateka pro kiaušintakius. Pirmiausia endoskopiniais prietaisais apžiūrima pilvo ertmė ir visi reprodukcinės sistemos organai, po to atliekama chromotubacija, kai į moters gimdą leidžiamas sterilus tirpalas ir stebima, ar jis prasiskverbia pro kiaušintakius.
Laparoskopijos su chromotubacija privalumai:
- Tyrimas – minimaliai invazinis;
- Informatyvumas: įvertinami ne tik kiaušintakiai, bet ir kiti reprodukcinės sistemos organai, tiriama, ar nėra sąaugų, pacientė neserga endometrioze ir kt. Medikų bendruomenė apskritai jį vadina optimaliu ir pačiu tiksliausiu tiriant kiaušintakių būklę ir pratekamumą.
Laparoskopijos su chromotubacija trūkumai:
- Labiau invazinis;
- Aukštesnė nei kitų tyrimų kaina.
Kada negalima atlikti kiaušintakių pratekamumo tyrimo?
Kiaušintakių pratekamumo tyrimų negalima atlikti, jei:
- Moteris laukiasi;
- Diagnozuotas piktybinis gimdos kaklelio navikas;
- Pasireiškė ūmi dubens infekcija;
- Į gimdos ertmę yra įvestas kateteris.
Tyrimas parodė kiaušintakių nepratekamumą: kokie galimi gydymo būdai?
Jei tyrimų metu nustatomas kiaušintakių nepratekamumas, dažniausiai atliekama laparoskopija su kiaušintakių rekonstrukcija (plastika).
Atliekant laparoskopijos operaciją moteriai pašalinamos kiaušintakių sąaugos, randai, trukdantys įvykti apvaisinimui.
Tačiau šis gydymo būdas efektyvus ne visada, kartais kiaušintakiai ir vėl po kurio laiko užanka.
Kada rekomenduojama atlikti kiaušintakių pratekamumo tyrimą?
Kiaušintakių pratekamumo tyrimą kartu su kitais diagnostiniais tyrimais rekomenduojama atlikti, jeigu moteris, nenaudojanti kontracepcijos, nepastoja per vienerius metus.
O jeigu moteris yra 35 metų ir vyresnė arba jeigu buvo nustatytos konkrečios priežastys, galinčios daryti neigiamą įtaką vaisingumui, tuomet dėl tyrimų kreiptis reikėtų jau po 6 mėn. nesėkmingų bandymų susilaukti vaikelio.
O yra tikimybė nepastoti antrą kartą po šios procedūros