Kiek kišenpinigių vaikams duoda Lietuvos tėvai? Naujas tyrimas atskleidė įpročius

Kiek kišenpinigių duoti vaikui ir kaip dažnai tai daryti? Pasirodo, Baltijos šalių tėvų įpročiai gerokai skiriasi. Naujausias SEB banko tyrimas rodo, kad lietuviai vaikų kišenpinigiams ir vėl skiria daugiau nei latviai ar estai, tačiau nemaža dalis tėvų pinigus vaikams vis dar duoda spontaniškai – pagal aplinkybes ir skirtingomis sumomis.

SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė pastebi, kad kišenpinigių klausimas ypač aktualus prasidėjus mokslo metams, kai vaikams tenka priimti daugiau savarankiškų finansinių sprendimų.

„Tėvai daug svarsto, kokia kišenpinigių suma būtų tinkama, tačiau atkreipčiau dėmesį, kad dėmesys kišenpinigių reguliarumui taip pat svarbus. Fiksuota ir periodiškai gaunama pinigų suma padeda vaikams patiems planuoti biudžetą ir ugdo atsakomybės jausmą“, – sako ji.

Beveik pusė tėvų pinigus duoda spontaniškai

SEB banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad nemaža dalis tėvų Baltijos šalyse nėra iš anksto susitarę, kiek ir kaip dažnai kišenpinigių gaus jų vaikai.

Lietuvoje 41 proc. tėvų kišenpinigius skiria nereguliariai ir nebūtinai vienodomis sumomis. Latvijoje taip elgiasi 42 proc., Estijoje – net 55 proc. apklaustųjų.

Reguliariai ir visuomet vienodą sumą Lietuvoje vaikams skiria apie 42 proc. tėvų. Dar maždaug 15 proc. teigia bandantys kišenpinigius duoti reguliariai, tačiau pripažįsta, kad tai pavyksta ne visada.

Tuo metu apie 11 proc. Lietuvos tėvų vaikams apskritai neskiria pinigų, kuriais jie galėtų disponuoti savarankiškai.

Lietuviai vaikams skiria daugiausiai

Tyrimas atskleidė ir dar vieną įdomų skirtumą – jau ne pirmus metus Lietuvos tėvai vaikų kišenpinigiams skiria daugiau nei tėvai Latvijoje ar Estijoje.

Beveik dešimtadalis apklaustų Lietuvos tėvų nurodė, kad vienam vaikui per mėnesį skiria 101–150 eurų. Latvijoje ir Estijoje tokią sumą vaikams duoda vos apie 3 proc. tėvų.

Lietuvoje:

• 36 proc. tėvų vaikui skiria 21–50 eurų per mėnesį;
• 21 proc. – 51–100 eurų;
• beveik dešimtadalis – 101–150 eurų;
• 33 proc. – iki 20 eurų.

Palyginimui, iki 20 eurų per mėnesį vaikams skiria 43 proc. Latvijos ir net 48 proc. Estijos tėvų.

Daugiau pinigų nebūtinai reiškia geriau

S. Strockytė-Varnė pabrėžia, kad vienos visoms šeimoms tinkamos kišenpinigių sumos nėra. Ji priklauso nuo vaiko amžiaus, šeimos finansinių galimybių bei to, už kokias išlaidas vaikas jau atsakingas pats.

Tačiau ekspertė atkreipia dėmesį, kad per didelė kišenpinigių suma taip pat nebūtinai naudinga.

„Jei tėvai nuolat skiria daugiau lėšų nei atžalai prireikia sutartoms išlaidoms padengti, jaunuoliams gali būti sudėtinga suvokti pinigų vertę, atskirti poreikius nuo norų ir pasimokyti iš savo finansinių klaidų“, – teigia ekspertė.

Anot jos, kišenpinigių turėtų pakakti savarankiškiems sprendimams priimti, tačiau suma neturėtų būti tokia didelė, kad vaikui niekuomet nereikėtų rinktis – pirkti dabar ar pataupyti.

Grynieji ar pinigai kortelėje?

Keičiasi ir pats kišenpinigių davimo būdas.

Lietuvoje 35 proc. tėvų pinigus vaikams dažniausiai duoda grynaisiais, o 44 proc. juos perveda į vaiko banko sąskaitą, kad šis galėtų atsiskaityti mokėjimo kortele.

Dar 3 proc. naudojasi periodiniais pervedimais, o 18 proc. derina abu būdus – kartais duoda grynųjų, kartais perveda pinigus į sąskaitą.

Labiausiai iš Baltijos šalių išsiskiria Estija. Čia net 65 proc. tėvų kišenpinigius perveda į vaiko banko sąskaitą.

Ekspertės teigimu, periodinis pervedimas gali būti patogus sprendimas šeimoms, kurios norėtų kišenpinigius vaikui skirti reguliariai, tačiau kartais paprasčiausiai pamiršta tai padaryti.

 

SEB banko užsakymu apklausą 2026 m. gegužę Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausta daugiau nei 3000 tėvų nuo 25 iki 60 metų.