Kodėl mano ikimokyklinukas ryte neapsirengia?

Mergaitė renkasi drabužius AlohaHawaii | Shutterstock.com

Kol vaiką prišauksite apsirengti (taip, kad atrodytų priimtinai ir galėtų eiti į gatvę), gali tekti pakovoti. Tačiau yra priežastis, kodėl jūsų „nepriklausomas ir savarankiškas“ ikimokyklinukas taip demonstruoja savo savarankiškumą.

Visi tėvai išgyvena tą patį?

Klustelėkite ikimokyklinio amžiaus tėvų, ką reiškia kiekvieną rytą aprengti vaiką. Jie pasidalytų tomis rytinėmis vis besikeičiančiomis vaikų „litanijomis“ ir specifinių drabužių reikalavimais. Jokių džinsų. Tik basutės (nepaisant oro sąlygų). Ir ta viena jau beveik sudriskusi „Frozen“ suknelė diena iš dienos.

Ir jūs ne visada tai galite numatyti: kas vakar buvo gerai, šiandien staiga nebetinka. Tėvams gali kilti klausimas, ką jie daro blogai, arba, dar blogiau, – galbūt čia – jų auklėjimo pasekmės?

Kada tikėtis: „tik basutės“, „tik šortai“?

Ukmergėje gyvenanti mama Lina prisimena, kad tokie drabužių pageidavimai atsirado iškart, vos dukra Karolė, kuriai dabar šešeri, pradėjo kalbėti. Mergaitė buvo maždaug dvejų. Tėvai perėjo visus etapus: „tik basutės“, „tik pėdkelnės“, „tik rožinė“.

Leiskite vaikui rinktis

Vaikų pasirinkimai ne visada yra racionalūs. Nepaisant to, reikėtų leisti vaikui rinktis ir taip skatinti saviraišką, na, nebent drabužiai visiškai neatitinka oro sąlygų. Tokiu atveju išėjimas iš namų dažnai gali virsti pusvalandžio ar net valandos niurzgėjimu. „Ir net po tokių „pasibarimų“ Karolė vis tiek stengdavosi į lauką ištrūkti be palto.“

Vaikas kartais vos per kelias minutes suvokia, kad „priėmė neteisingą sprendimą“. Jei turėdavome laiko, grįždavome namo“, – sako Lina. Akivaizdu, kad vaikas iš esmės neprieštarauja konkretaus drabužio dėvėjimui ir gali rinktis pagal orus tinkamą aprangą, tačiau jis nori, kad jo žodis būtų paskutinis.

Vaiko žodis – paskutinis?

Geros naujienos yra tai, kad jūsų vaikas turi savo nuomonę. Tai – normalus elgesys. Tiesą sakant, jei situacija priešinga, t. y. jūsų ikimokyklinukas nerodo tam tikro pasitikėjimo savimi, reikėtų sunerimti. Daugumai ikimokyklinio amžiaus vaikų atsisakymas dėvėti tam tikrus drabužius – visiškai normalus vystymosi etapas. Jis gali prasidėti nuo 18 mėnesių ir dažnai pasiekia piką nuo dvejų iki ketverių metų.

Anot specialistų, šis amžius susijęs su individualizacija ir savęs supratimo ugdymu. Ikimokyklinio amžiaus vaikai tiria, kaip jie tinka pasauliui, būdami atskirai nuo tėvų. Jų drabužiai gali būti didelė šio „tyrimo“ dalis.

Mergaite rengiasichristinarosepix | Shutterstock.com

Vaikai gali išsirinkti patys

„Mano trejų su puse metų dvyniai – akivaizdus pavyzdys, kokie skirtingi gali būti abu vaikai“, – sako tėtis Ruslanas. „Viena iš mano dukrų, kuriai beveik penkeri, mėgsta spalvotą aprangą, taigi nuolat siaubia spintą, ieškodama kažko spalvingo. Vaiko stilius, tarkime, stipriai „eklektiškas“, – Ruslanui antrina mama Kastė. Tačiau tiek Ruslanas, tiek Lina leidžia vaikams reikštis.

„Kita mano dukra, – sako Kastė, – negali pakęsti džinsinio audinio, etikečių, pritvirtintų marškinių viduje, ir ji tikrai nusiims kojines, ant kurių padų pritvirtinti silikoniniai spurgeliai. Taigi vienos dukters stipriai išreikštas stiliaus pojūtis, o štai kita turi aiškias „drabužių suvokimo“ ribas.

Jutimų apdorojimo sutrikimas – SPD

Kai kuriems vaikams jų išrankumas gali būti ir ne toks paprastas, tiesiog praeinantis etapas. Kai kurie vaikai negali apdoroti savo patiriamų jutimų, ir tai vadinama jutimų apdorojimo sutrikimu (SPD). Svarbu akcentuoti, kad dauguma ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių šį sutrikimą, liečiasi ne taip, kaip dauguma žmonių: netinkamas drabužis juos gali ir žeisti, ir erzinti.

Jutiminio apdorojimo problemos dažnai išryškėja vaikystėje, kai daugelis vaikų vis tiek pradeda „tirti“ drabužių spintas. Tačiau vaikai, turintys jutimų apdorojimo sutrikimą, dažnai yra jautrūs ir kitiems dalykams, pavyzdžiui, šviesai, garsui ar judesiui, ir tai nepraeina greitai.

Daugiau apie jautrius vaikus skaitykite:

Kai kurie vaikai iš to išauga, kai subręsta jų jutimų apdorojimo gebėjimai. Ergoterapeutas gali padėti tėvams suprasti ir prisitaikyti prie savo vaiko poreikių. Sunkesniais atvejais vaikui gali prireikti tiesioginio gydymo, kad jis išmoktų apdoroti tai, ką jaučia jo kūnas.

Vaiko reakcija priklauso nuo jūsų reakcijos

Nesvarbu, ar jūsų vaikas tik užsispyręs ikimokyklinukas, ar turi SPD, tai nereiškia, kad esate pasmerktas kęsti nesibaigiančius susierzinimo priepuolius. Anot specialistų, tai, kaip vaikas susidoroja su drabužių rinkimosi problemomis, labai priklauso nuo to, kaip jūs reaguojate. Jei jus suerzina vaiko elgesys jam renkantis drabužius, jūs jį dar labiau paaštrinate. Nuraminkite ir palaikykite. Nemanykite, kad tai kova. Galvokite kaip apie galimybę pasiekti darną. Reaguokite ramiai, dalykiškai, neišpūskite burbulo. Pasakykite vaikui, kad žinote, jog jam nepatogu.

Tėveliai, išlaisvinkite save

Galbūt norėsite šiek tiek liberaliau vertinti „priimtinus“ ar „nepriimtinus“ drabužius ir kuriam laikui atsisakyti kontrolės. Taip ir padarykite. Leiskite savo vaikui dėvėti skirtingas kojines. Ir galbūt nieko tokio, jei jis tuos marškinius su dinozaurais vilkės keturias dienas iš eilės. Ir nesijauskite „baisiais tėvais“, jei jūsų vaikas vėlyvą rudenį vis dar dėvės šortus arba naujametiškai žėrintį sijoną su tiuliu. Visi tėvai tai praėjo.

Atsarginis planas tėvams

Slapta pasiimkite atsarginių drabužių. Į vaiko kuprinę įdėkite megztinį, o į striukės kišenes – pirštines. Kol vaikas laimingas ir sveikas, nepersistenkite ir tiesiog leiskite jam reikštis taip, kaip jis nori.

Kaip išmokyti vaiką apsirengti? Skaitykite:

Forumas gyvai
User has not uploaded an avatar Usne123 prieš 7 min.