Kodėl nėra paprasta išmokyti vaiką elgtis su pinigais ir finansinio raštingumo?

Vaikas dėlioja monetas ant stalo Maria Symchych | Shutterstock.com

Dar prieš kelerius metus lietuviai buvo finansiškai neraštingiausia tauta visoje ES, o jų šios srities žinios buvo įvertintos vos 4-uku dešimties balų skalėje (2021 m. bendras šalies gyventojų finansinio raštingumo indeksas sudarė 45 iš 100 galimų balų).

Pastaruoju metu situacija po truputį gerėja: žmonės jau žino esminius pinigų valdymo ypatumus, supranta pagrindinius terminus ir t. t.

Tačiau spragos vis dar jaučiamos, itin menkos ir vaikų žinios apie pinigus. O juk neįgijus finansinio raštingumo įgūdžių ir žinių vaikystėje, suaugus priimami prasti finansiniai sprendimai.

Mokykloje išmokyti finansinio raštingumo pagrindų – tikrai sudėtinga, nėra nei programų, nei gairių, orientuotų į vaikų finansinį raštingumą, o visos pastangos bent kiek jį ugdyti – itin epizodiškos.

Taigi nori to, ar ne, nemenką indėlį mokant vaikus pinigų valdymo subtilybių turi įdėti ir tėvai. Tad su kokiomis esminėmis problemomis susiduriama?

Dažniausios klaidos, kurias daro tėvai, mokydami vaikus elgtis su pinigais

  • Vengimas kalbėti apie pinigus. Tėvai su vaikais dažnai kalbasi apie pramogas, žaidimus ir visokius kitokius smagius dalykus, tačiau dažnai vengia rimtų, sudėtingų temų (pavyzdžiui, apie šeimos finansus).
  • Daroma prielaida, kad, kai ateis laikas, vaikai visko išmoks patys. Finansinei atsakomybei reikia daug disciplinos, o disciplina išugdoma tik įdedant daug pastangų. Tad neatidėliokite: kai kurie tyrimai įrodė, kad vaiko finansiniai įpročiai gali susiformuoti vos sulaukus 7-erių.
  • Vaikams mokama už tai, ką jie ir taip turėtų padaryti (namų darbai, kambario tvarkymasis ir pan.).
  • Kontroliuojamos visos vaiko išlaidos. Kartais gali būti naudinga suteikti savo vaikams daugiau finansinės laisvės. Iš netinkamų finansinių sprendimų vaikas mokysis efektyviausiai.
  • Vaiko suvokimo lygio nuvertinimas (neva „pakalbėsiu su vaiku apie tai vėliau, kai ateis laikas“). Vaikai yra protingesni, nei mes manome.
  • Vertimas vaikus taupyti. Tėvams gali kilti pagunda priversti vaikus taupyti neatsižvelgiant į tai, ar jie to nori. Verčiau vaiką skatinkite.
  • Apsipirkimas be vaikų. Visos pamokos apie pinigus be praktikos – tik tuščios kalbos, tad leiskite vaikams patiems atlikti finansines operacijas.
  • Nesugebėjimas supažindinti vaikų su kreditais ir paskolomis, kurie gali pakenkti ilgalaikiam finansiniam stabilumui.
  • Dosnumo temos ignoravimas. Nuo mažų dienų mokykite vaikus būti finansiškai atsakingus: tegul dosnumas kitiems tampa visą šeimą vienijančiu bruožu.

Kodėl mokyti vaiką elgtis su pinigais – taip sunku?

Viena iš esminių priežasčių, kodėl žmonės bijo mokyti elgtis su pinigais – nepasitikėjimas savimi ir savo šios srities žiniomis. Jei atsižvelgtume į minėtąją statistiką, jog lietuvių finansinio raštingumo žinios – žemesnės nei vidutinės, teisinga manyti, kad daugelis tėvų ir pedagogų patys nėra finansų specialistai ir jiems stinga net ir bazinės informacijos.

Taigi visų pirma patys tėvai ir pedagogai turėtų labai gerai susipažinti su finansinio raštingumo pagrindais: tik tuomet jie pasitikėtų savimi ir galėtų perduoti žinias ir vaikams.

Finansinio raštingumo eliminavimas iš mokymo programų

Finansinio raštingumo temos, apart matematikos (ir / ar ekonomikos) dalyko, vis dar nėra įtrauktos į mokymo programas. Tačiau finansinio raštingumo pagrindai jau pradinių klasių mokiniams galėtų būti integruojami ir į kitus mokomuosius dalykus, pavyzdžiui, užsienio kalbas ar pasaulio pažinimo pamokas.

Finansinis raštingumas netgi galėtų būti atskiras mokomasis dalykas: taip mokiniams veiksmingai būtų suteikiama įgūdžių, padėsiančių sėkmingai įsitvirtinti suaugusiųjų pasaulyje.

Išankstinės nuostatos

Nemažai tėvų ir mokytojų turi nemažai išankstinių nuostatų, susijusių su pinigų valdymu. Pavyzdžiui, daugelis mano, kad vaikams mokytis finansinio raštingumo pagrindų bus nuobodu, kad jie nesidomės ir t. t. Tad svarbu tėvams bei pedagogams suteikti gaires, kaip finansinio raštingumo temą pateikti patraukliai ir įdomiai, kokia informacija kokio amžiaus vaikams tinkama ir t. t.

Kaip, mokant finansinio raštingumo, įveikti sunkumus?

1. Atsikratykite išankstinių nuostatų ir prieštaringo požiūrio į finansinį raštingumą

Pirma, įsisąmoninkite, kad finansinis raštingumas nėra raketų mokslas. Suvokimas, kad asmeninių finansų valdymas nėra toks jau sudėtingas, kaip visi galvoja, suteiks nemažai pasitikėjimo mokant. Svarbiausia – adaptuoti informaciją, paversti ją lengvai suvokiama, stiprinti mokančiųjų vaikus finansinio raštingumo pasitikėjimą savimi.

Šiuo metu tėvai turi kaip niekada anksčiau daug būdų pasisemti finansinio raštingumo žinių: internete gausu kursų, seminarų (net ir nemokamų), straipsnių šia tema ir t. t.

2. Sudominkite finansų tema

Finansai nebūtinai turi būti nuobodūs. Kaip sudominti vaikus?

  • Paruoškite vaikams spalvingą vizualų turinį (demonstruokite skaidres, pieškite plakatus, klijuokite lipdukus ir t. t.).
  • Papildykite finansinio raštingumo pamokas smagiomis praktinėmis užduotimis (pavyzdžiui, per 1 dieną rasti būdų užsidirbti pinigų).
  • Duokite vaikui realių pavyzdžių, susijusių su juo pačiu: taip informacija bus kur kas lengviau įsimenama.

Susiję straipsniai

4 vaikų mama Reda apie šeimos finansus: „Reikia pinigų, ir jie atsiranda“

Redos istorija atskleis, kaip kartais nemokėjimas valdyti laiko ar nesikalbėjimas gali griauti šeimos santykius. Visos šeimos panašios.

Finansinis raštingumas skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais

Nesvarbu, kokio amžiaus vaiką auginate: niekada ne per anksti pradėti jį mokyti finansinio raštingumo ir supažindinti su pastarojo svarba.

Ar taros grąžinimas taip pat ugdo finansinį raštingumą?

2016-aisiais Lietuvoje startavusi vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema – viena sėkmingiausių Senajame žemyne.