Kodėl nėštumo metu norisi sūraus, saldaus, rūgštaus?

nėščioji atidarinėja raugintų agurkėlių stiklainį LightField Studios | Shutterstock.com

Didžioji dalis nėščiųjų susiduria su įvairiais maisto produktų įnoriais: vienos negali gyventi be raugintų agurkėlių, o kitos kibirais kerta braškes. Kodėl taip nutinka ir ar reikia dėl to nerimauti?

Kada pasireiškia maisto įgeidžiai?

Dažniausiai labai stiprūs arba neįprasti maisto produktų įgeidžiai, apetito pokyčiai pradeda reikštis pirmojo trimestro pabaigoje, pasiekia piką antrojo trimestro metu.

Vėliau daugumos moterų meniu ir apetitas „normalizuojasi“, tampa panašus, kaip ir iki nėštumo, tačiau kita dalis nėščiųjų ir toliau negali gyventi be tam tikrų produktų (arba – atvirkščiai, negali žiūrėti į juos).

Kokio maisto dažniausiai užsinori nėščiosios?

Nėščiųjų apklausos rodo, kad nėštumo metu dažniausiai norisi saldaus, krakmolingo, baltymingo, riebaus maisto, dažnai ir ne paties sveikiausių produktų – pavyzdžiui, bulvių traškučių, picos ar ledų.

Nėščiosios ne tik geidžia, bet ir atsisako kai kurių maisto produktų, įprastai – aštrių, karčių, rūgščių, turinčių labai specifinį ar intensyvų kvapą (nėštumo metu uoslė dažnai paaštrėja).

Dažniausiai moterys gana konkrečiai įvardina savo įgeidžius – ledai, šokoladas, bulvytės fri, vynuogės, vidutiniškai keptas steikas ar vištos sparneliai, tačiau ko konkrečiai jos užsigeidžia, priklauso nuo gyvenamojoje vietovėje paplitusių produktų.

Pavyzdžiui, atliktas tyrimas parodė, kad tarp produktų, kurių dažniausiai užsigeidžia nėščiosios Tanzanijoje, atsidūrė lietuviams pakankamai egzotiški vaisiai: beveik 23% apklaustų Tanzanijos nėščiųjų labai norėjo mangų, o kiek daugiau nei 15% – plantanų rūšies bananų.

Lietuvoje panašūs tyrimai atlikti nebuvo, tačiau tikėtina, kad net jei šie vaisiai lietuviškame sąraše ir atsidurtų, jie vargiai perkoptų 15-20%.

Kodėl nėščiosios geidžia tam tikro maisto?

Kol kas mokslininkai dar nerado patikimo ir pagrįsto atsakymo, kodėl nėštumo metu maisto įgeidžiai pasitaiko dažniau, nei kitais gyvenimo laikotarpiais (kartas nuo karto beveik visi užsinori kokio nors specifinio maisto).

Populiariausios hipotezės yra tokios, kad įvairius maisto produktų įgeidžius lemia padidėjęs kalorijų ir tam tikrų medžiagų poreikis bei nėštumo hormonai (manoma, kad dėl jų poveikio pakinta skonio ir uoslės pojūčiai). Taip pat neatmetama, kad tai gali būti evoliuciškai susiklostęs apsauginis mechanizmas, skatinantis vengti tam tikrų, didesnę riziką keliančių produktų (mėsos, jūros gėrybių ar net žalialapių augalų).

Tačiau šios hipotezės ne visada atitinka faktines aplinkybes. Pavyzdžiui, sūraus maisto poreikį nėštumo metu galima paaiškinti tuo, kad druska (tiksliau joje esantys natrio jonai) yra reikalingi didėjant kraujo tūriui ir intensyvėjant širdies darbui. Tačiau pagal nėštumui reikalingų medžiagų trūkumo teoriją, nėščiosioms turėtų norėtis daugiau mėsos ar žalialapių salotų, tačiau dažnai būna priešingai: nėščiosios į mėsą net negali pažiūrėti, jas pykina net nuo mėsos kvapo, o žalių daržovių jos negali valgyti dėl apkartusio skonio.

Panaši situacija ir su papildomų kalorijų poreikiu: nėštumo metu. Kalorijų poreikis išauga palyginti nedaug ir tik nuo antro trimestro, tad daug riebalų ir angliavandenių turinčio maisto (ypač nesveiko) neturėtų norėtis. Be to, „nepaaiškinamas noras“ suvalgyti, pavyzdžiui picos ar šokolado, yra labiau būdingas Vakarų šalims, Azijos šalyse įgeidžiai būna kiek kitokie – pavyzdžiui Japonijoje nėščiosios dažniausiai nori ryžių.

Dėl šių priežasčių manoma, kad daug lemia visuomenėje priimtos sveikos mitybos normos, nėščiosios mitybos įpročiai, įsitikinimai ir net emocinė būklė. Pavyzdžiui, nėščia moteris gali instinktyviai ar sąmoningai vengti produktų, kuriuos laiko „nesveikais“, tačiau savęs ribojimas gali suveikti ir priešingais – juk uždraustas vaisius yra saldesnis.

Kada maisto įgeidžiai nėštumo metu yra problema?

Jei daugiau ar mažiau laikotės sveikos mitybos nėštumo metu taisyklių, nieko nenutiks, jei kartais nėštumo metu patenkinsite savo maisto įgeidžius ir suvalgysite išsvajotą kibirėlį ledų ar picą, tačiau svarbu nepamiršti saiko ir šių nukrypimų nepaversti kasdiene praktika.

Retais atvejais specifinių produktų poreikis gali rodyti tam tikrų medžiagų trūkumą – pavyzdžiui, jei nuolat norisi „ko nors sūraus“, tai gali būti ženklas, kad organizmui trūksta natrio jonų, tačiau labai svarbu druska nepiktnaudžiauti, nes ji padidina tinimų nėštumo metu riziką.

Atidžiau savo norus ir įgeidžius turėtų stebėti tos, kurioms norisi nesveiko maisto (saldumynų, bulvių traškučių, gazuotų gėrimų ir panašiai). Dažnai tai gali būti būdas numalšinti dėl nėštumo patiriamą stresą, nerimą arba tiesiog pasiteisinimas valgyti tai, ką norisi, o ne tai, kas sveika.

Vienos nėščiųjų įgeidžių analizės išvados rodo, kad moterims, kurios dažnai iki nėštumo laikydavosi dietos siekdamos numesti svorio, nėštumo metu dažniau norisi „nesveiko“ kaloringo maisto, pavyzdžiui, picos, ledų ar šokolado. Šiuose produktuose nėštumui būtinų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų nėra daug, tačiau moterys nukrypimą nuo sveikos mitybos linkusios pateisinti visuomenėje paplitusiais mitais, kad „nėščioji turi valgyti už du“, „nėštumas yra ne tas laikas, kai reikia save riboti“, ar kad tai „vaikelis prašo to ar ano“.

Todėl labai svarbu pačiai save stebėti ir suvokti tikrąsias maisto įgeidžių priežastis. Nepagrįstų poreikių tenkinimas ir atlaidumas sau, tikėtina, baigsis tuo, kad nėštumo metu bus priaugta per daug svorio, o tai gresia įvairiomis nėštumo komplikacijomis.

Retkarčiais nėštumo metu pasireiškia alotriofagija arba kitaip – pikacizmas (angl. pica) – poreikis valgyti ne maisto produktus, t.y. nėščioji geidžia ne raugintų agurkėlių, o molio, anglių, akmenų, ledo, muilo, dantų pastos, benzino ir pan.

Jeigu juntate nenumaldomą norą valgyti ne maisto produktus, reikėtų kreiptis į savo gydytoją. Manoma, kad alotriofagija gali būti susijusi su mineralų ir vitaminų (visų pirma, geležies) stoka, tad vertėtų atlikti tyrimus ir vartoti maisto papildus arba atitinkamai pakoreguoti mitybą.

Susiję straipsniai

Vegetarizmas ir veganizmas nėštumo metu

Gerai suplanuota vegetarinė ir veganiška dieta gali būti laikoma saugia nėštumo metu ir žindymo laikotarpiu.

Pregoreksija - baimė priaugti svorio nėštumo metu

Pregoreksija – tai besilaukiančių moterų netinkama mityba, kurios tikslas – kontroliuoti priaugtą svorį.

Nemokamas šulinių vandens ištyrimas nėščiosioms

Nėščioms moterims, taip pat šeimoms, kuriose auga kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, šulinių vandens tyrimai atliekami nemokamai.