Kodėl vaikų gimtadieniai smagesni nei suaugusiųjų?
Kiekvienas tėtis ir mama puikiai žino, kokia didelė ir laukiama šventė yra gimtadienis - tortas, dovanos, balionai, draugai ir nedingstanti šypsena iki ausų! O juk mes, suaugusieji, savo gimimo diena menkai ir tesidžiaugiame...
Tad kodėl vaikų gimtadieniai smagesni nei suaugusiųjų? Tam yra rimčiausių (ir ne tokių rimtų) priežasčių!
Vaikas: Tortas! Tortas! Ar jau galiu paragauti? Ar jau galėsiu pūsti žvakutes? O gali vėl uždegti ir aš vėl užpūsiu?
Suaugęs: Et... Gimtadienis... Dabar pusę dienos turėsiu atrašinėti „ačiū“ visiems mane pasveikinusiems „Facebook'e“ ir atsiuntusiems žinutes...
Vaikas: Visi mano draugai nori ateiti! O dar galiu pakviesti Tomą? O dar gali paskambinti dėdei Jonui, kad atvažiuotų su pusbroliu Andrium? Ar ateis teta Miglė, pakvieskime tetą Miglę!
Suaugęs: Žodžiu, rezervuoju stalą aštuntai valandai. Keturiems žmonėms, vis tiek Agnės vaikai vėl sirgs, o Gediminas sugalvos, kokią nesąmonę, kodėl vėl negali ateiti. Ir taip kasmet. Kam aš dar stengiuosi?
Vaikas: Šventė! Visą dieną šventė! Ryte pasveikino tėveliai, tada paskambino močiutė. Darželyje valgėme šakotį ir visi man padovanojo atvirutes. Vakare ateis draugai ir valgysim daug torto, ir gausiu dar daugiau dovanų!
Suaugęs: Arsiu iki šešių, tada turėsiu pasiimt vaikus, nuvežt močiutei, skubėt į restoraną, kuriame galėsiu paskubom pavalgyti su ta puse draugų, kurie gal ateis, net taurės vyno negalėsiu išgerti, nes vėl reikės vairuoti, pasiimt vaikus, o rytoj man keltis šeštą.
Vaikas: Iki gimtadienio liko tik... savaitė!!!
Suaugęs: Ai, tai rimtai? Palauk, mano gimtadienis rytoj?
Vaikas: Jėga! Aš gausiu tūkstantį dovanų!
Suaugęs: Reikia būtinai prisiminti visus, kurie mane pasveikino, ką padovanojo ir kokia dovanų vertė. Turėsiu būtinai pasveikinti juos ir įteikti panašios vertės dovaną. Kitaip jie tikrai supyks ir įsižeis.
Vaikas: Jau greitai ateis svečiai, visi mano draugai! Reikia pripūsti daug balionų ir sukaišioti į tortą žvakutes! Bus taip smagu!
Suaugęs: Iš parduotuvės turėsiu tįsti toną sveriančius maišus, tada pusdienį kankinsiuos virtuvėje (Viešpatie, tu bent padėk man, kad šįkart niekas nesudegtų) ir dar tiek pat laiko šveisiu namus, dengsiu stalą, dėliosiu maistą. Tada visi ateis, pavalgys per pusvalandį ir laimingi eis namo. O ką aš? Aš plausiu indus.
Vaikas: Mane kilnos ant kėdės net septynis kartus! O kitais metais jau aštuonis! Bus linksma ir reikės būtinai pačiupinėt lubas!
Suaugęs: Abejoju, kad pasaulyje yra žmogus, kuris galėtų mane tiek kartų pakelti ant kėdės.
Vaikas: Galėsiu užpūsti žvakes ir sugalvoti norą! Noriu visų pasaulio žaislų, ir noriu šuniuko, ir dar man labai reikia, kad niekada nesibaigtų šokoladas, ir noriu... O galima tik vieną norą?
Suaugęs: Aš noriu vieno dalyko. Kad laikas sustotų ir per kitą gimtadienį papildomos žvakutės nebūtų.
Vaikas: Per gimtadienį aš apsirengsiu princesės suknelę! Ir karūną iš popieriaus išsikirpsiu!
Suaugęs: Kaip aš nenoriu niekur eiti švęsti. Jeigu bent turėčiau, ką rengtis...
Vaikas: Esu jau toks suaugęs! Greitai galėsiu vairuoti!
Suaugęs: Dieve, dieve, kaip greitai bėga laikas... Koks aš senas...
P.S. Ar žinote, kodėl vaikų gimtadieniai smagesni nei suaugusiųjų? Nes jie moka džiaugtis. Linkime, kad jūsų ir mūsų gimtadienio noras būtų būtent toks: išmokti vaikiško nerūpestingumo, nebijoti mėgautis gyvenimu, neprarasti tyro optimizmo. Tuomet gimtadienis bus toks linksmas, kaip vaikučių juokas!