Kraujo grupės I, II, III ir IV: kaip vaikas paveldi kraujo grupę?

I, II, III ar IV, teigiama ar neigiama – savo kraujo grupę daugelis žino, tačiau retai susimąsto, ką iš tiesų šie žymėjimai reiškia. Dar įdomiau pasidaro gimus vaikui: ar jo kraujo grupė privalo sutapti su mamos arba tėčio? Ar, pavyzdžiui, du II kraujo grupę turintys tėvai gali susilaukti vaiko, kurio kraujo grupė – I?

Kraujo grupė yra paveldima iš abiejų biologinių tėvų, tačiau paveldėjimas nėra toks paprastas kaip „vaikas gauna mamos arba tėčio grupę“. Dėl skirtingų genų kombinacijų net tos pačios šeimos broliai ir seserys gali turėti skirtingas kraujo grupes.

Kokios yra kraujo grupės?

Pagal ABO sistemą skiriamos keturios pagrindinės kraujo grupės. Lietuvoje jos dažnai vadinamos ir skaičiais:

I (0) kraujo grupė – eritrocitų paviršiuje nėra nei A, nei B antigenų;

II (A) kraujo grupė – eritrocitų paviršiuje yra A antigenų;

III (B) kraujo grupė – yra B antigenų;

IV (AB) kraujo grupė – yra ir A, ir B antigenų.

Taigi žmogaus vadinama „antra kraujo grupė“ yra II (A), „trečia“ – III (B), o „ketvirta“ – IV (AB).

Kraujo grupę svarbu žinoti medicinoje, ypač kai prireikia kraujo perpylimo, nes skirtingų kraujo grupių suderinamumas nėra vienodas.

Ką reiškia pliusas ir minusas prie kraujo grupės?

Be I, II, III ir IV kraujo grupių, dažnai girdime ir kitą jų dalį – „teigiama“ arba „neigiama“.

Tai susiję su RhD, arba rezus, faktoriumi.

Jei žmogaus eritrocitų paviršiuje yra RhD antigenas, jo kraujas vadinamas RhD teigiamu (+). Jei jo nėra – RhD neigiamu (–).

Taigi kraujo grupė gali būti, pavyzdžiui, II (A) teigiama, III (B) neigiama, I (0) teigiama ir t. t.

Rh faktorius ypač svarbus nėštumo metu.

Kaip vaikas paveldi kraujo grupę?

Kraujo grupę nulemia genai, kuriuos vaikas paveldi iš abiejų biologinių tėvų.

ABO sistemoje svarbūs trys pagrindiniai aleliai – A, B ir 0. Vaikas paveldi po vieną iš mamos ir vieną iš tėčio.

A ir B yra dominuojantys 0 atžvilgiu, o A ir B tarpusavyje pasireiškia kartu. Todėl galimos tokios kombinacijos:

II (A) kraujo grupė – AA arba A0;

III (B) kraujo grupė – BB arba B0;

IV (AB) kraujo grupė – AB;

I (0) kraujo grupė – 00.

Būtent todėl vien žinant, kad žmogaus kraujo grupė yra II (A), dar negalima pasakyti, ar jo genetinė kombinacija yra AA, ar A0. Šis skirtumas tampa svarbus kalbant apie tai, kokią kraujo grupę gali paveldėti jo vaikas.

Kokią kraujo grupę gali paveldėti vaikas?

 

Supaprastintai dažniausiai galimos kombinacijos atrodo taip:

Taigi du II (A) kraujo grupę turintys tėvai gali susilaukti I (0) kraujo grupės vaiko. Taip gali nutikti, jei abu tėvai turi A0 kombinaciją ir kiekvienas vaikui perduoda 0 alelį.

Dar daugiau variantų atsiranda, kai vienas iš tėvų turi II (A), o kitas – III (B) kraujo grupę. Jei jų genetinės kombinacijos yra A0 ir B0, vaikas gali turėti bet kurią iš keturių pagrindinių kraujo grupių.

Ar vaiko kraujo grupė gali nesutapti nei su mamos, nei su tėčio?

Taip, ir tai visiškai normalu.

Pavyzdžiui, mama gali turėti II (A), tėtis – III (B), o jų vaikas – I (0) arba IV (AB) kraujo grupę.

Taip nutinka todėl, kad vaikas paveldi ne pačią „mamos kraujo grupę“ ir „tėčio kraujo grupę“, o po vieną kraujo grupę lemiantį genetinį variantą iš kiekvieno iš jų.

Todėl populiarus įsitikinimas, kad vaikas privalo turėti tokią pačią kraujo grupę kaip bent vienas iš tėvų, nėra teisingas.

Ar du I kraujo grupės tėvai gali susilaukti II, III ar IV grupės vaiko?

Pagal įprastą ABO paveldėjimo modelį du I (0) kraujo grupę turintys biologiniai tėvai turi 00 kombinaciją ir savo vaikui gali perduoti tik 0 alelį.

Todėl jų vaikas taip pat turėtų turėti I (0) kraujo grupę.

Taip pat pagal įprastą ABO paveldėjimą I (0) kraujo grupę turintis žmogus negali perduoti vaikui nei A, nei B alelio.

Ar vaikas gali turėti IV kraujo grupę, jei vienas iš tėvų turi I?

Pagal įprastą ABO paveldėjimą – ne.

Kad vaikas turėtų IV (AB) kraujo grupę, jis turi paveldėti A alelį iš vieno biologinio tėvo ir B alelį iš kito.

I (0) kraujo grupę turintis žmogus turi 00 kombinaciją, todėl savo vaikui perduoda 0 alelį. Dėl to, jei vienas iš tėvų turi I (0) grupę, vaikas negali paveldėti IV (AB) grupės pagal įprastą ABO modelį.

Ar broliai ir seserys gali turėti skirtingas kraujo grupes?

Taip. Ir kai kurių tėvų kraujo grupių kombinacijos suteikia net labai daug galimų variantų.

Pavyzdžiui, jei mama turi II (A) kraujo grupę ir jos genetinė kombinacija yra A0, o tėtis turi III (B) ir jo kombinacija yra B0, jų vaikai gali paveldėti:

A ir B – IV (AB) kraujo grupę;

A ir 0 – II (A) kraujo grupę;

B ir 0 – III (B) kraujo grupę;

0 ir 0 – I (0) kraujo grupę.

Taigi teoriškai keturi vienos šeimos vaikai gali turėti net visas keturias skirtingas ABO kraujo grupes.

Kaip paveldimas Rh faktorius?

RhD faktorius taip pat paveldimas iš biologinių tėvų.

Čia svarbu žinoti, kad dviejų RhD teigiamų tėvų vaikas nebūtinai visada bus RhD teigiamas. RhD teigiami tėvai gali turėti ir perduoti vaikui RhD neigiamą variantą, todėl tam tikromis aplinkybėmis jų vaikas gali būti RhD neigiamas.

Jeigu abu biologiniai tėvai yra RhD neigiami, pagal įprastą paveldėjimo modelį jų vaikas taip pat bus RhD neigiamas.

Taigi ir šiuo atveju vaiko kraujo grupės „pliusas“ ar „minusas“ nebūtinai tiesiog nukopijuojamas nuo vieno iš tėvų.

Kodėl Rh faktorius svarbus nėštumo metu?

Būsimos mamos kraujo grupė ir RhD faktorius nustatomi nėštumo metu ne vien dėl to, kad ši informacija būtų įrašyta medicininiuose dokumentuose.

Ypač svarbi situacija, kai nėščioji yra RhD neigiama, o vaisius – RhD teigiamas.

Jeigu vaisiaus RhD teigiamų kraujo ląstelių patenka į mamos kraujotaką, jos imuninė sistema gali jas atpažinti kaip svetimas ir pradėti gaminti antikūnus. Tai vadinama RhD įsijautrinimu.

Susidarę antikūnai gali paveikti RhD teigiamo vaisiaus raudonuosius kraujo kūnelius ir sukelti vaisiaus bei naujagimio hemolizinę ligą.

Šiuolaikinėje nėščiųjų priežiūroje RhD neigiamos nėščiosios stebimos, o kai reikia, skiriama anti-D imunoglobulino profilaktika, padedanti sumažinti įsijautrinimo riziką.

Svarbu ir tai, kad RhD neigiama mama ir RhD teigiamas tėtis nebūtinai susilauks RhD teigiamo vaiko – tai priklauso nuo paveldėtos genetinės kombinacijos.

Ar naujagimiui iš karto nustatoma kraujo grupė?

Ne kiekvienam naujagimiui kraujo grupę būtina nustatyti vien dėl to, kad jis gimė.

Ji gali būti tiriama, kai tam yra medicininė priežastis, pavyzdžiui, vertinant galimą kraujo grupių ar antikūnų nesuderinamumą, esant tam tikroms naujagimio būklėms ar prireikus kraujo perpylimo.

Todėl visiškai įmanoma, kad tėvai žino savo kraujo grupes, tačiau nežino jau kelerius metus augančio vaiko kraujo grupės.

Norint ją patikimai sužinoti, atliekamas kraujo tyrimas.

Kodėl kraujo grupė svarbi perpilant kraują?

Skirtingų kraujo grupių eritrocitų paviršiuje yra skirtingų antigenų, todėl perpilant kraują būtina užtikrinti jo suderinamumą.

Gavus nesuderinamos ABO grupės eritrocitų, žmogaus imuninė sistema gali pradėti juos atakuoti ir sukelti pavojingą reakciją.

Dažnai galima išgirsti, kad I (0) RhD neigiama kraujo grupė yra universali eritrocitų donorė, o IV (AB) RhD teigiama – universali recipientė. Tačiau realioje medicinoje kraujo suderinamumas vertinamas išsamiau nei pagal šią supaprastintą schemą, o prieš planinę transfuziją atliekami reikalingi tyrimai.

Kraujo grupė – ne tiesiog mamos arba tėčio kopija

Vaikas iš abiejų biologinių tėvų paveldi genetinę informaciją, lemiančią jo kraujo grupę, tačiau galutinė kombinacija gali būti visai kitokia, nei tėvai tikisi.

Todėl vienoje šeimoje gali augti skirtingas kraujo grupes turintys vaikai, o vaiko kraujo grupė neprivalo sutapti nei su mamos, nei su tėčio.

Tad klausimas „kieno kraujo grupę paveldėjo vaikas?“ nėra visai tikslus. Vaikas paveldi dalį genetinės informacijos iš abiejų tėvų, o kraujo grupę nulemia konkreti šių variantų kombinacija.