Kraustomės į užsienį: kaip padėti vaikams prisitaikyti?

Šiais laikais išvykti gyventi į užsienį kyla vis daugiau pagundų ir galimybių. Kartu išsivežame ir mažuosius, guosdamiesi: "Ai, jie dar maži, visur pritaps". Ar išties viskas taip paprasta?

Vaikai pokyčius, taigi ir gyvenamosios vietos pasikeitimą, išgyvena kaip ir suaugusieji, jiems nėra lengviau, todėl negalima menkinti jų patiriamo streso. Stabilumo vaikams reikia daugiau nei suaugusiems, saugumo praradimą jie išgyvena daug stipriau. Tiesiog vaikams svarbiausia tėvų buvimas šalia – tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Kuo jie mažesni, tuo svarbesnis šis veiksnys, o bėgant metams vis didėja draugų, išorinės aplinkos svarba.

 
 

 

Pradžia visada sunki

 

Šitoks didelis pasikeitimas, kai prarandami buvę namai, šeima, draugai, statusas, prilygsta artimųjų netekčiai ir išgyvenamas kaip tam tikras gedulas. Šis procesas turi kelis etapus:

 

1.     Neigimo stadija stengiamasi ignoruoti tai, kas vyksta, atsiriboti. Vaikai dažnai neigia, kad bijo pokyčių ar nerimauja dėl ateities, apsimeta, kad nieko ypatinga nevyksta.

2.     Pykčio stadija tyli ar audringa agresija nukreipiama į aplinką ir aplinkinius, kaltinami pokyčių kaltininkai. Vaikai gali pykti ant tėvų, niršti ant naujų draugų, nenoriai bendrauti, atsisakyti dalyvauti socialiniame gyvenime.

3.     Netekties suvokimo stadiją gali lydėti liūdesys,neigiamos emocijos, apatija, netdepresija. Vaikai neretai ima gyventi praeitimi, idealizuoja buvusius draugus ar namus, užsisklęsti, būti blogos nuotaikos.

4.     Susitaikymo stadija – pradedama iš naujo ieškoti savo vietos, susikuriama nauja padėtis kolektyve. Vaikai atranda naujos vietos privalumus, išnaudoja galimybes ir ima džiaugtis gyvenimu, tampa tokie, kokie buvo iki išvažiavimo.

 
 

 

Nepalikime nežinioje

 

Kaip greitai ir sklandžiai vaikai išgyvens šiuos etapus, priklauso nuo tėvų gebėjimo bendrauti su atžalomis. Reikėtų žinoti, kokios emocijos tikėtinos, kalbėtis apie tai su vaikais. Neišsakyti rūpesčiai nuguls giliai širdyje ir vaikas ilgam gali užstrigti ties kuria nors išgyvenimo stadija. Taip pat svarbu sukurti vaikui motyvaciją, parodyti naujas galimybes, paaiškinti, ką gero šeimos gyvenimui duos šie pasikeitimai. Nereikia apeliuoti į tolimą ateitį, pavyzdžiui, galimybę studijuoti puikiame universitete, jei vaikas dar pirmokas. Kur kas geriau suveiks pažadas šeštadienį pasivažinėti dviračiais po kalnus, kokių senojoje vietoje nebuvo, aplankyti egzotišką pramogų parką ir t.t. Jei paskui dirbantį tėtį išvykusi mama, tikra darbo bitutė, kuriam laikui lieka namie, vaikai įvertins buvimo kartu džiaugsmą – juk Lietuvoje šeima šios progos neturėtų.

Lengviau adaptuojasi tie vaikai, kurie iš anksto žino aiškius ir konkrečius ateities planus, pavyzdžiui, kad šeima išvyko gyventi svetur visam laikui ir naujoji vieta dabar yra namai. Jei perspektyva nėra tokia aiški, reikia bent jau apibrėžti laikotarpį, kurį tikrai ketinama praleisti užsienyje, ir apytiksliai aptarti su vaiku tolesnius planus. Vaikas turėtų žinoti, ar ketinama apskritai kada nors grįžti į Lietuvą, nuo ko priklauso šis sprendimas. Žinoma, tai jam pateikti reikia suprantama forma, atsižvelgti į jo jausmus ir nuomonę. Neapsigaudinėkime, kiekvienais metais tvirtindami, kad kitąmet jau tikrai vyksime namo. Negerai, jei vaikams nauja vieta taip ir netampa namais.

 
 

 

Klystate, jei:

 

Iš anksto nepasakojate vaikui apie šeimos ar vieno tėvų išvykimą, nesidalijate rūpesčiais. Šoko terapija čia netinka. Išmuštas iš vėžių vaikas gali dėl nenuspėjamo tėvų elgesio imti jais nepasitikėti, pasijusti nesaugus, nereikalingas. Kuo išsamiau aiškinkite, kas laukia šeimos, o išvykę dalykitės aktualijomis, rūpesčiais. Vaikai turi žinoti, kas vyksta, suprasti, kaip sekasi.

● Staiga įmetate vaiką į naują aplinką. Žinoma, įmestas į vandenį žmogus ims plaukti, bet tai tikrai ne humaniškiausias būdas. Verčiau pagalvokite apie pereinamąjį laikotarpį, pasirenkite išvykimui. Mažam vaikui daug streso gali sukelti net ir pati kelionė, per kurią tėvai gali nervintis, spręsti daug rūpesčių ir nustumti vaikus į šalį.

Atsikratote senų daiktų, paliekate vaiko pamėgtus žaislus, kurių racionaliai jau lyg ir nereikia.Neatimkite iš vaiko jo sąsajų su namais. Naujoje aplinkoje tai gali būti lieptelis į saugumą. Jei gražiai gyvenote, padėkite vaikui išsaugoti atsiminimus, pasiimkite nuotraukų. Net jei namie patyrėte daug sunkumų, vaikas iš savo vaikystės būtinai išsineš gerų emocijų, kurios tampa svarbios formuojantis asmenybei.

Įsivaizduojate, kad dabar galite tapti naujais žmonėmis – tokiais, kokiais norite būti.Aplinka, šalis, kalba pasikeis, o jūs ir liksite tie patys. Naivu tikėtis, kad vaikas, buvęs nedrąsus ir užsidaręs, staiga taps klasės pažiba. Išorinių barjerų atsiras dar daugiau ir tik juos įveikus viskas stos į vėžes. Seksis tie patys dalykai mokykloje, išliks bendravimo įpročiai ar sunkumai.

 
 

 

Pasaulis – vaiko labui

 

Tikrai ne viskas juodais siūlais siūta. Štai kuo džiaugiasi tėvai, išvykę tiek ilgesniam, tiek trumpesniam laikui:

 

1.     Vaikai tampa laisvesni, atviresni, nes Vakarų visuomenė skatina individualumą, originalumą. Vaiko asmenybės nesistengiama įstumti į rėmus ar perlaužti.

2.     Švietimo sistema persunkta pagarba vaikui, jo nuomonei. Neretas vaikas sako, kad užsienyje lengviau mokytis, o tėvai padaro išvadą, kad Lietuvoje mokslas aukštesnio lygio. Neapsigaukime, reitinguose geriausias vis dėlto Oksfordas, o į jį patenka baigusieji vakarietiškas mokyklas, tad lygis, ko gero, tikrai ne prastesnis. O tai, kad mokytis yra malonumas, o ne pervargimas, nemiga ir stresas, gal derėtų vertinti kaip teigiamybę.

3.     Padidėja tolerancija. Priprantama prie neįgaliųjų, įvairių odos spalvų žmonių, tradicijų, kitokių religijų, išmokstama gyventi šalia ir visa tai gerbti. Mažuma tapusi lietuvybė irgi apverčia nusistovėjusias nuostatas kitokių atžvilgiu. Tautinių tradicijų, kalbos išsaugojimas gali tapti vaiko pasididžiavimu, stiprinti jo identitetą ir didinti pasitikėjimą savimi.

4.     Prasiplečia akiratis ir patirtis. Daugiau visko ir iš įvairesnių šaltinių sužinoma, ypač jei nenutrūksta ryšiai su tėvyne.

 
 

 

Pagalba jau teikiama!

 

Nemenkų psichologinių sunkumų patiria Lietuvoje likę vaikai, taip pat globėjai, neretai patys jau vyresnio amžiaus. Staiga vėl tenka rūpintis mažais vaikais, o sveikata prasta, ištekliai riboti. Morališkai gniuždo ir aplinkinių nuostatos, kurias ypač sunku išgyventi vaikams.

Ir išvykusiems, ir pasilikusiems skaudžius klausimus padės spręsti naujas tinklalapis www.psyvirtual.lt, kuriame teikiamos psichologų konsultacijos visomis elektroninėmis priemonėmis (el. paštu, "Skype", IRC).

 
 
 

Susiję straipsniai

Nostalgiška kelionė laiku: 90-ųjų žaislų TOP10

Kviečiame į nostalgišką kelionę laiku ir pristatome 90-ųjų žaislų topą. O vat mūsų laikais buvo žaislai, ar ne?

Alkoholio vartojimas prie vaikų: ką reikėtų žinoti?

Nemažai tėvų domisi, ar pagal įstatymus prie vaikų galima vartoti alkoholį ir ar už tai negrės jokios sankcijos.

Kaip pagerinti santykius su vaiku? 5 aktualūs tėvystės konsultantų patarimai

Jei domitės sąmoninga tėvyste, esate teisingame kelyje ir dėl savo vaikų darote daugiau nei standartiniai tėvai.