Kūdikis bijo nepažįstamų žmonių? Tai – nepažįstamo asmens baimė

Romsavka | Shutterstock.com

Kūdikiai kurį laiką dar neatpažįsta veidų, jie – visiškai nauji gyventojai pasaulyje. Būdami sotūs, sausi ir nuolat snausdami, jie, perduodami iš vienų rankų į kitas, tiesiog šypsosi. Tačiau šis laikas praeina ir ateina kitas: ūgtelėjęs kūdikis jau gali atpažinti artimus žmones, tad ir būti ant svetimų visai nepažįstamo žmogaus rankų nelabai patinka.

Gerai, kad kūdikis visą laiką nori būti ant mamos ar tėčio rankų, tačiau ir jiems reikia pertraukos: norisi išgerti puodelį kavos, kol ji dar karšta, ar tiesiog trumpam išeiti iš namų – tėvai tikrai nėra geležiniai žmonės, ir jiems taip pat reikia bent minutės laiko sau.

Natūralu, kad apima ilgesys, stebint, kaip jūsų anksčiau visus žmones prisileisdavęs švelnus kūdikis virsta nuolat verkšlenančiu žmogučiu, vos pamato greta savęs naują auklę ar nepažįstamą žmogų. Tačiau toks elgesys yra visiškai normalus šiame vystymosi etape.

Kas yra nepažįstamo asmens baimė?

Nepažįstamo asmens baimė yra būsena, kurią patiria kūdikis, kai mato ar yra paliekamas prižiūrėti jam nepažįstamam ir (arba) nematytam žmogui.

Nepažįstamo asmens baimė yra visiškai įprastas kūdikio vystymosi etapas, kuris paprastai prasideda maždaug nuo 6 iki 8 mėnesių. Didžiausia nepažįstamo asmens baimė vaiką lydi tarp 12 ir 15 mėnesių, o po to pradeda pamažu silpnėti.

Nepažįstamo asmens baimės vystymasis sutampa su pradedančiu vystytis kūdikio organizuotumo ir tvarkos jausmu pasaulyje. Maždaug tuo metu, kai kūdikis ima justi nepažįstamo asmens baimę, jis ima ir suprasti, kad santykiai su žmonėmis, su kuriais jis praleidžia daugiausia laiko (dažnai – savo tėvais), skiriasi nuo santykių su nepažįstamaisiais.

Tai supratę, kūdikiai ieško pažįstamo veido ir patiria nerimą būdami prie nepažįstamo žmogaus.

Monkey Business Images | Shutterstock.com

Nepažįstamo asmens baimė vs. išsiskyrimo nerimas

Nors nepažįstamo asmens baimė ir išsiskyrimo nerimas dažnai pradeda vystytis tuo pačiu metu, tai yra skirtingi vystymosi etapai.

Nepažįstamo asmens baimė – tai kūdikio nerimas jam pamačius arba jį palikus nepažįstamų žmonių priežiūroje. Išsiskyrimo nerimas – tai kūdikio būsena (nerimas), kai jis paliekamas vienas arba atskiriamas nuo tėvų.

Jei vaikas patiria stresą jį palikus su seneliu ar tiesiog prižiūrint patiems tėvams, greičiausiai jis patiria ne nepažįstamo asmens baimę, o išsiskyrimo nerimą. 

Jei kūdikis verkia ir tampa nerimastingas, kai jį šnekina nepažįstamas asmuo arba kai jis paliekamas su kuo nors anksčiau nesutiktu, greičiausiai jis patiria nepažįstamo asmens baimę.

Į ką reikia atkreipti dėmesį, kūdikiui patiriant nepažįstamo asmens baimę?

Nors nepažįstamo asmens baimė yra įprasta vystymosi etapo dalis ir to galima tikėtis, kiekvieno kūdikio patiriamo nerimo intensyvumas ir trukmė bei to nerimo pasireiškimo būdai gali labai skirtis.

Kai kurie kūdikiai išreiškia savo nerimą tiesiog „sustingdami“ ant rankų. Jie gali išlikti labai ramūs ir tylūs, su išgąsčio persmelkta veido išraiška, kol nepažįstamasis išeis arba jis pradės jaustis prie jo patogiau.

Kiti kūdikiai gali išreikšti savo nerimą akivaizdesniais būdais, pavyzdžiui, verkdami, slėpdami veidą prie jūsų krūtinės ar tvirtai į jus įsikibę.

Vyresni ir guvesni, labiau šnekūs mažamečiai vaikai gali bandyti pasislėpti už jūsų arba tiesiog pasakyti, kad nori likti su jumis ar kad juos, pavyzdžiui, palaikytumėte.

GingerKitten | Shutterstock.com

Kaip padėti kūdikiui, patiriančiam nepažįstamo asmens baimę?

Nors nerimas, susijęs su nepažįstamo asmens baime, yra įprastas, visgi yra daugybė strategijų, kurias galite pritaikyti, kad rūpestingai, empatiškai ir geranoriškai padėtumėte savo kūdikiui išgyventi šį sudėtingą etapą.

• Pripažinkite, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas. Kiekvienas kūdikis svetimus žmones prisileis savu tempu. Kai suprasite, kad jūsų vaiko nerimas ir jaudulys bendrauti su naujais žmonėmis yra normalus, gali būti, kad greičiau tapsite kantresnis, supratingesnis ir padėsite jam lengviau išgyventi su nepažįstamo asmens baime susijusias emocijas.
• Imkitės praktinių veiksmų, kad padėtumėte savo kūdikiui jaustis jaukiai tarp nepažįstamų žmonių. Kūdikį prie naujo žmogaus pratinkite ir pažindinkite pamažu, ne staiga. Pavyzdžiui, jei tikitės palikti savo vaiką naujai auklei, pirmiausia pasistenkite, kad ji pradžioje praleistų laiko kartu su visa šeima, prieš palikdami vaiką vieną su ja. Pasikvieskite šį naują žmogų į namus ir užsiimkite linksmomis veiklomis, žaiskite, kurdami draugišką atmosferą. Jei būsite entuziastingi ir linksmi, jūsų kūdikis pastebės, kad šis naujas žmogus yra malonus ir patikimas.
• Taikykite laipsnišką „apšilimo“ strategiją net su artimaisiais. Staiga žmonės, kuriuos matė jūsų kūdikis ir kuriais džiaugėsi, pavyzdžiui, seneliai, tetos ir dėdės ar šeimos draugai, gali sukelti jūsų mažyliui stresą. Tai ypač sudėtinga, kai jūsų kūdikis elgiasi taip, lyg mylimas senelis būtų nepažįstamas žmogus, tačiau šios baimės – normalu. Skatinant pamažu vaiką pratinti prie naujų žmonių ir veidų, rezultatai bus geresni: vaikas greičiau apsipras.
• Palaikykite savo kūdikį, kai jis išgyvena šias reikšmingas, nepatogias emocijas. Neignoruokite vaiko nerimo, nespauskite jo tinkamai reaguoti į nepažįstamus žmones. Šio proceso nepaskubinsite. Spausdami vaiką eiti su jam nepažįstamu žmogumi ar duodami jį laikyti, kol jis dar nėra pasirengęs, neretai galite dar labiau padidinti nerimo jausmą ir kitą kartą vaiko susitikimas su jam svetimu žmogumi bus dar labiau įtemptas.
• Būkite ramus ir nusiteikite pozityviai. Kai jūsų kūdikis nerimauja dėl to, ar liko su nauju žmogumi, kurio dar gerai nepažįsta, ar yra supažindinamas su kuo nors, pabandykite išlaikyti teigiamą ir ramų, šiltą toną bei elgesį, kai guodžiate tiek žodžiu, tiek fiziškai. Galite laikyti ir kalbėtis su kūdikiu, kai jis išgyvena stresą, priglausti ir bučiuoti arba dainuoti mėgstamą dainą, kol jis nurims ir pasijus patogiau.
• Padėkite artimiesiems apsiprasti. Nors jūsų kūdikio nenoras būti priglaustam apsilankiusio senelio yra normalus, tai gali įskaudinti, nes, ko gero, seneliai to nesitiki. Jūs tiesiog galite artimiesiems padėti suvaldyti jų lūkesčius ir sukurti sėkmingą pradžią, pasikalbėdami. Informuokite, kad kūdikį prie iki šiol nepažintų žmonių pratinsite lėtai ir pasiūlykite sprendimų, kaip sėkmingai „bendrauti“ su vaiku, kai susitinka.
• Patarkite nekantriems draugams (kuriuos kūdikis laiko svetimais). Rekomenduokite jiems kalbėti ramiu, švelniu tonu arba pasiūlykite, priėjus arčiau ir norint pašnekinti, pasiimti ir vaikui pažįstamą žaislą: tai gali palengvinti „pažintį“ ir padėti atsipalaiduoti kūdikiui. Paprašykite skirti mažyliui daugiau laiko, kad jis apsiprastų, prieš bandant jį palaikyti ant rankų ar prisiglausti.
• Nuo mažens pažindinkite kūdikį su naujais žmonėmis. Nešiokitės kūdikį nešioklėje, kad jis žiūrėtų į išorę (kai taip nešti yra saugu) ir įprastų matyti naujus ir nepažįstamus veidus. Pratinkite jį matyti, kaip jaukiai ir šiltai bendraujate su jam svetimais žmonėmis. Kai jums patogu, kartais galite leisti kitiems palaikyti, pažaisti ir bent trumpam prižiūrėti jūsų kūdikį, tik stebėkite jo reakcijas ir savijautą.

Išvados

Nepažįstamo asmens baimės laikotarpis gali būti sudėtingas tiek jums, tiek jūsų vaikui. Nors vaikas išgyvena daug reikšmingų, gąsdinančių emocijų, galite pradėti nerimauti, kad jis atrodo nervingas, pernelyg lipšnus ar nebendraujantis.

Nepažįstamo asmens baimė – normalus vaiko gyvenimo etapas, o esant tinkamai dėmesio ir šilumos pusiausvyrai, kuria pasirūpina tėvai, jis paprastai praeina prieš antrąjį vaiko gimtadienį.

Išgyvendami šį nepažįstamą nerimo laikotarpį, nepamirškite būti kantrūs savo vaikui, kai reikia, prisiglausti ir paguosti jį. Pabandykite išlikti ramūs ir rūpestingi, kai jis patiria nerimą, kad kartu ir greičiau pereitumėte šį ne itin paprastą laikotarpį.

kūdikio baimės, svetimų žmonių baimė, kūdikio emocinė raida