Kuo daugiau ekranų – tuo daugiau sunkumų vaikui: milžiniškas tyrimas apėmė 2,8 mln. vaikų

Telefonai, planšetės, televizorius, žaidimai – ekranai tapo neatsiejama vaikų kasdienybės dalimi. Tačiau naujas itin didelės apimties mokslinis darbas dar kartą atkreipė dėmesį į tai, kad svarbu stebėti ne tik tai, ką vaikas veikia prie ekrano, bet ir kiek laiko tam skiria.

Naujoje analizėje mokslininkai apibendrino duomenis apie daugiau kaip 2,8 mln. vaikų ir paauglių iš 64 pasaulio šalių. Didesnis laikas prie ekranų buvo siejamas su prastesniais bendrais mokymosi rezultatais, silpnesniais kalbiniais gebėjimais bei dažnesniais emociniais ir elgesio sunkumais.

Išanalizavo daugiau nei 2,8 mln. vaikų duomenis

Rugsėjo 28 dieną moksliniame žurnale „JAMA Pediatrics“ paskelbtas darbas yra vadinamoji skėtinė apžvalga – mokslininkai apibendrino ne vieno tyrimo, o 23 anksčiau atliktų metaanalizių rezultatus.

Iš viso jose buvo surinkti 2 817 252 vaikų ir jaunuolių iki 18 metų duomenys iš 64 valstybių.

Tyrėjai vertino ryšį tarp ekranų naudojimo ir skirtingų vaiko raidos sričių – mokymosi, kalbos, emocinės savijautos, elgesio bei santykių su bendraamžiais.

Sąsaja pastebėta ir su vaikų kalba

Vienas iš rezultatų, kuris gali būti ypač aktualus mažesnių vaikų tėvams, susijęs su kalbiniais gebėjimais.

Didesnis ekranų naudojimas buvo siejamas su silpnesniais kalbos gebėjimų rezultatais. Taip pat nustatyta sąsaja su prastesniais bendrais akademiniais pasiekimais.

Tačiau vertinant konkrečius mokomuosius dalykus rezultatai nebuvo tokie vienareikšmiai. Tyrėjai nenustatė aiškaus statistinio ryšio tarp ekranų naudojimo ir atskirų matematikos, gamtos mokslų bei skaitymo rezultatų.

Daugiau ekranų siejama ir su emociniais sunkumais

Analizėje išryškėjo ir kita tendencija.

Didesnis ekranų naudojimas buvo siejamas su dažnesniais nerimo ir depresijos simptomais, elgesio bei emociniais sunkumais ir problemomis bendraujant su bendraamžiais.

Socialinių tinklų naudojimas atskirai taip pat buvo siejamas su didesniu vadinamųjų internalizuotų sunkumų – tokių kaip nerimo ir depresijos simptomai – lygiu.

Vis dėlto dauguma nustatytų sąsajų buvo nedidelės, todėl rezultatų nereikėtų suprasti taip, kad ekranas automatiškai reiškia vaiko raidos ar psichikos sveikatos problemas.

Ne visi ekranai yra vienodi

Tai viena svarbiausių tyrimo išlygų. Sąvoka „ekranų laikas“ gali reikšti visiškai skirtingas veiklas – nuo vaizdo skambučio seneliams ar mokomosios programėlės iki kelių valandų socialiniuose tinkluose, žaidimuose ar žiūrint trumpus vaizdo įrašus.

Apžvalga negalėjo išsamiai įvertinti, ką konkrečiai vaikai veikė prie ekranų ir kokiame kontekste jais naudojosi. Mokslininkai ir nepriklausomi ekspertai pabrėžia, kad ateityje svarbu vertinti ne vien minutes ar valandas, bet ir ekrano turinį bei tai, ką ekranai vaiko gyvenime pakeičia.

Pavyzdžiui, visai kita situacija, kai vaikas pusvalandį žiūri amžių atitinkančią edukacinę laidą kartu su tėvais, ir kai kelias valandas vienas slenka socialinių tinklų turinį.

Tyrimas neįrodo, kad ekranai yra visų problemų priežastis

Didžiulis dalyvių skaičius skamba įspūdingai, tačiau tyrimo rezultatus svarbu interpretuoti atsargiai.

Didelė dalis apžvelgtų tyrimų buvo stebimieji, todėl nustatyta sąsaja, bet ne priežastinis ryšys. Negalima teigti, kad būtent ilgesnis ekranų naudojimas sukėlė prastesnius vaiko kalbos gebėjimus, emocinius sunkumus ar prastesnius mokymosi rezultatus.

Ryšys gali veikti ir priešinga kryptimi. Pavyzdžiui, emocinių ar bendravimo sunkumų jau turintis vaikas gali dažniau rinktis laiką prie ekrano.

Todėl naujasis tyrimas nėra priežastis šeimoms visiškai atsisakyti technologijų. Tačiau jis dar kartą primena atkreipti dėmesį į tai, kiek ekranų yra vaiko kasdienybėje, ką jis prie jų veikia ir ar ekranai neatima miego, judėjimo, bendravimo bei kitų vaikui svarbių veiklų. 

Plačiau apie tyrimą ir jo rezultatus