Laktozės netoleravimas ir kūdikio sauskelnių turinys

Kūdikis geria iš buteliuko antibydni | Shutterstock.com

Sauskelnių turinys – ypač aktualus tėvams, auginantiems naujagimius ir kūdikius. Kartais tėvai net nustemba pastebėję skirtingus kakučių atspalvius, konsistenciją, o kartais – gleives ar net kraują. Tad tėvams, ypač auginantiems savo pirmąją atžalą, sunku suprasti, kada mažylio išmatos – normalios, o kada jau reikėtų susirūpinti.

Daugiau apie kūdikio išmatas skaitykite:

Tėvus gana dažnai nerimauti verčia faktas, kad jų kūdikis netoleruoja (ar gali netoleruoti) laktozės. Laktozė – angliavandenis, pieno cukrus, kurio gausu motinos piene bei pieno mišiniuose, šviežiame karvių piene ir pieno produktuose. Kai kurie kūdikiai netoleruoja laktozės, nes jų organizme trūksta ją virškinančio fermento (laktazės).

Laktazės trūkumas pasireiškia maždaug 70 proc. žmonių, iš dalies šį sutrikimą lemia genetika. Tačiau ne visi žmonės jaučia laktozės netoleravimo simptomus.

Kaip atpažinti laktozės netoleravimą?

Visų pirma pastebėti, kad kūdikis netoleruoja laktozės, galima žvilgtelėjus į jo išmatas: pastarosios būna vandeningos, kartu atsiranda ir kitų virškinimo problemų. Tiesa, skystesnės išmatos gali reikšti ir kitus žarnyno negalavimus.

Laktozės netoleravimo tipai

Įgimtas laktozės netoleravimas

Laktozės netoleravimas gali būti įgimtas: tai reiškia, kad dar apvaisinimo metu autosominis recesyvinis genas paveldimas tiek iš motinos, tiek ir iš tėvo.

Jei naujagimiai netoleruoja laktozės, netoleravimo požymiai pastebimi jau per pirmąsias 10 jų gyvenimo dienų.

Dažniausias gydymo metodas šiuo atveju – diagnozavus sutrikimą (dažnai – jau nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių) skiriama dieta be laktozės.

Įgytas laktozės netoleravimas

Svarbu žinoti, kad vaikai iki 2–3 metų laktozės netoleruoja gana retai. Dažniau šis sutrikimas pasireiškia paaugliams ir suaugusiesiems (tai vadinama įgytu laktozės netoleravimu). Kūdikystėje, vaikystėje ir jaunystėje šių žmonių organizme būna pakankamai fermento, skaidančio laktozę. Bręstant laktozės kiekis gali smarkiai sumažėti, tad organizmui gali būti sunku suvirškinti net ir nedidelius kiekius pieno produktų.

Įgytas laktozės netoleravimas gali pasireikšti ir po gimimo. Tai priešlaikinio (iki 34 nėštumo savaitės) gimdymo rezultatas. Per anksti gimusių naujagimių organizme laktazės kiekis gali būti mažesnis, nes paprastai šis fermentas gaminamas trečiojo nėštumo trimestro pabaigoje.

Ši laktozės netoleravimo forma tęsiasi neilgai: sutrikimą, subrendus plonajai žarnai, kūdikiai greitai „išauga“.

Įgyto laktozės netoleravimo pagrindinės priežastys – liga ar trauma. Kūdikiams laktozės netoleravimas gali išsivystyti po sunkaus viduriavimo, dėl nepakankamos mitybos, taip pat dėl kai kurių persirgtų ligų.

Laktozės netoleravimo požymiai

Kaip minėta, jei laktozės netoleravimas yra paveldėtas, požymiai ir simptomai paprastai atsiranda praėjus kelioms dienoms po gimimo. Jei kūdikiui keletą mėnesių viskas gerai, ir tik po to atsiranda požymių, veikiausiai laktozės netoleravimas – įgytas.

Pagrindiniai laktozės netoleravimo požymiai:

  • viduriavimas;
  • pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, pykinimas;
  • pilvo skausmas, mėšlungis;
  • nepakankama mityba (t. y. nenoras žįsti, valgyti).

Pamaitinus kūdikiai tampa nervingi, muistosi, verkia. Jų pilvas dažnai būna išsipūtęs, kietas. Dažnai verksmas lydi ir tuomet, kai kūdikiai gadina orą arba tuštinasi.

Aiškiausiai laktozės netoleravimą išduoda sauskelnių turinys: laktozės netoleruojančio kūdikio išmatos būna skystos, vandeningos, putotos. Išmatose gali būti rūgšties, dėl to kūdikio odelę aplink sauskelnes išberia, ji paausta, sudirgsta.

Laktozės netoleravimo problemos sprendimo būdai

Prieš išbandant skirtingus gydymo būdus svarbu pasikonsultuoti su gydytojais, kurie padėtų nustatyti teisingą diagnozę. Retai kuriam laktozės netoleruojančiam kūdikiui turėtų būti skiriama speciali dieta be laktozės. Atsainiai žvelgiant į problemą kūdikiai gali netekti svorio, galima ir dehidratacija. Jei greitai nereaguojama, ši būklė gali būti net pavojinga gyvybei.

Kai kūdikis pradedamas primaitinti kietu maistu, pabandykite jam duoti daugiau kalcio turinčių augalinės kilmės maisto produktų, galinčių kompensuoti mitybos spragas. Tinkami šie maisto produktai:

  • brokoliai;
  • pinto pupelės;
  • kalciu praturtinti sojų produktai, kiti pieno pakaitalai;
  • kalciu praturtinta duona, sultys;
  • špinatai ir kt.

Taip pat reikėtų paprašyti, kad gydytojas pediatras skirtų maisto papildų, kūdikio organizme palaikančių reikiamą kalcio ir vitamino D kiekį.

Forumas gyvai