„Mama, man skauda pilvą“: kodėl šis vaiko skundas gali padažnėti vos prasidėjus mokyklai?

Prasidėjus mokslo metams dalis vaikų ima dažniau skųstis nuovargiu, galvos ar pilvo skausmais, tampa irzlesni, sunkiau užmiega. Tėvams gali kilti klausimas – vaikas iš tiesų blogai jaučiasi ar tiesiog nenori į mokyklą? Gydytoja pabrėžia: net jei pilvo ar galvos skausmą iš dalies sukelia emocinė įtampa, vaikui jis yra visiškai tikras.

Po vasaros atostogų vaikams tenka iš naujo prisitaikyti prie ankstyvo kėlimosi, didesnio krūvio, pasikeitusios dienotvarkės ir emocinių iššūkių. Pirmosiomis savaitėmis nuovargis, sunkesnis susikaupimas ar didesnis dirglumas gali būti natūrali reakcija, tačiau kai kurių simptomų ignoruoti nereikėtų.

Apie tai pasakoja Alytaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Vytenė Menkevičienė.

Organizmui reikia laiko persijungti

„Vaikų organizmą bene labiausiai paveikia pasikeitęs dienos ritmas ir miego įpročiai. Vasarą jie dažniausiai eina miegoti ir keliasi vėliau, o prasidėjus mokslo metams rytais tenka keltis gerokai anksčiau. Dėl to vaikai gali jaustis mieguisti, stokoti energijos, o vakare vis dar sunkiau užmigti. Prireikia laiko, kol cirkadinis ritmas prisitaiko prie naujos dienotvarkės“, – sako šeimos gydytoja.

Paaugliams prisitaikyti gali būti dar sunkiau, nes jie fiziologiškai linkę vėliau užmigti ir vėliau keltis. Įprastai prie naujos dienotvarkės prisitaikoma per pirmąsias tris ar keturias savaites, tačiau tai priklauso ir nuo individualių vaiko savybių.

Stresas gali pasireikšti pilvo skausmu

Pirmosiomis mokslo metų savaitėmis vaikas gali būti mieguistas rytais, greičiau pavargti vakarais, sunkiau susikaupti ar jausti didesnį nerimą. Gali pasikeisti ir apetitas.

Jautresniems vaikams emocinė įtampa kartais pasireiškia fiziniais simptomais – pilvo skausmu, pykinimu, galvos skausmu ar dažnesniu širdies plakimu.

„Vaikams neretai sunku tiksliai įvardyti ir išreikšti savo emocijas, todėl jos gali pasireikšti kūniškais pojūčiais. Net jei galvos ar pilvo skausmą iš dalies sukelia stresas, pats skausmas yra tikras. Dėl šios priežasties labai svarbu suprasti, kaip ir kodėl jaučiasi vaikas, ir neskubėti jo nusiskundimų laikyti apsimetinėjimu ar bandymu išsisukti nuo mokyklos“, – pabrėžia V. Menkevičienė.

Kada jau reikėtų sunerimti?

Pasitarti su šeimos gydytoju verta, jei vaikas beveik kasdien jaučia stiprų nerimą, o praėjus kelioms savaitėms nuo grįžimo į mokyklą jis nemažėja arba net stiprėja.

Dėmesio reikėtų ir tada, jei vaikas atsisako eiti į mokyklą, patiria panikos epizodų, ilgiau nei dvi savaites yra prislėgtos nuotaikos arba simptomai pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui.

„Kreiptis į šeimos gydytoją naudinga ir tuomet, kai stiprėja galvos skausmai, ypač jei juos lydi vėmimas, regėjimo sutrikimai ar mieguistumas. Taip pat nevertėtų ignoruoti stiprių pilvo skausmų, nuolatinio viduriavimo, kraujo išmatose, nepaaiškinamo svorio kritimo, užsitęsusio apetito sumažėjimo ar nuovargio, kuris nepraeina net pakankamai pailsėjus“, – teigia gydytoja.

Vietoje „Kaip sekėsi?“ pabandykite paklausti kitaip

Tėvai gali padėti vaikui lengviau prisitaikyti prie pasikeitusio ritmo palaikydami nuoseklią dienotvarkę. Jei grįžti prie ankstesnio miego režimo sunku, miego laiką galima ankstinti palaipsniui – po 10–15 minučių.

Taip pat svarbu riboti ekranų naudojimą prieš miegą, skatinti fizinį aktyvumą ir buvimą lauke bei pasirūpinti reguliaria ir visaverte mityba.

Ne mažiau svarbus atviras bendravimas. Vietoje įprasto „Kaip sekėsi mokykloje?“ gydytoja siūlo klausti konkrečiau: kas šiandien nustebino, kas buvo sunkiausia arba kada vaikas jautėsi geriausiai.

„Vaiko jausmus visada verta priimti ir parodyti, kad jo savijauta mums rūpi. Pokalbiui galima rasti laiko kartu ruošiant vakarienę, važiuojant iš būrelio ar užsiimant kita kasdiene veikla“, – pasakoja V. Menkevičienė.

Nuovargį ne visada lemia tik mokykla

Jeigu nuovargis, sunkesnis susikaupimas ar kiti simptomai nepraeina, nereikėtų automatiškai visko nurašyti pasikeitusiam režimui.

Pasak gydytojos, daliai vaikų gali trūkti vitamino D, geležies ar vitamino B12. Apie tai gali signalizuoti užsitęsęs nuovargis, sumažėjusi ištvermė, blyški oda, sunkesnis susikaupimas ar dažni galvos skausmai. Vis dėlto tokie simptomai gali būti susiję ir su nepakankamu miegu, stresu, infekcijomis ar kitomis priežastimis.

Todėl gydytoja nerekomenduoja savarankiškai pirkti vaikui maisto papildų. Jei simptomai tęsiasi kelias savaites ar ilgiau, pirmiausia verta pasitarti su šeimos gydytoju, kuris prireikus paskirs tyrimus.