Mamos balso terapija – pagalba vaikams, turintiems disleksiją

Reklaminis partnerio turinys

Partnerio nuotr.

Vaikai, kuriems yra sunkiau susikaupti, skaityti, rašyti, taip pat turintys kitų mokymosi sunkumų, mūsų visuomenėje dažnai laikyti nepaklusniais ar tingiais. Tokie vaikai tapdavo tikru galvos skausmu tėvams, kurie bandydavo jiems padėti. Bet kaip gali padėti vaikui, nežinodamas to neklausymo ar nesusikaupimo priežasties?

Ieškome priežasčių, kodėl vaikas turi mokymosi sunkumų

Dabartinėje visuomenėje ieškome būdų ir, svarbiausia, priežaščių, kodėl vaikas turi tam tikrų mokymosi sunkumų. Vaikams vis dažniau yra nustatomi tokie sutrikimai kaip aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD), disleksija ar diskalkuliacija. Atsižvelgdami į tai, kad, pavyzdžiui, disleksijos sutrikimą turinčių asmenų intelektas dažnai yra didenis nei vidutinis, ieškome būdų ne kaip sudrausminti nepaklusniuosius, o kaip pagelbėti ypatingiems vaikams.

Šiandien norime papasakoti, kaip Vaiko raidos klinikoje taikoma audioneurosensorinė stimuliacija – Mamos balso terapija – padeda vaikams, turintiems disleksiją. Ir ar tikrai padeda.

Mamos balso terapijos principas – stimuliuoti smegenis mamos balsu

Smegenys stimuliuojamos žemo ir aukšto garso dažnių kaita, kurių stiprumas yra nuolat mažinamas arba stiprinamas, neleidžiant smegenims atsipalaiduoti. Per ausį perduodami impulsai keliauja į smegenis ir suaktyvina jų veiklą. Vaikas tarsi grąžinamas į mamos įsčias, kur pradėjo formuotis neuronų jungtys. Taip vaiko smegenys stimuliuojamos atkurti prarastas ar nesusidarusias jungtis pačioje pradžioje. Ši terapija skirta visiems ir gali būti taikoma kūdikiams nuo dviejų mėnesių amžiaus.

Neurosensorinės stimuliacijos taikymas turi akivaizdų poveikį įvairaus pobūdžio sutrikimų gydymui: klausos sutrikimai, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas, genetiniai sutrikimai, autizmo spektro sutrikimai, vestibuliariniai sutrikimai, mokymosi, elgesio, koncentracijos, komunikacijos, integracijos problemos. Kuo ji gali padėti vaikams, turintiems disleksiją?

Tyrimai ir neurosensorinės stimuliacijos taikymo rezultatai

Mould (Brickwall House, Rytų Saseksas, Jungtinė Karalystė) atliko du tyrimus, kuriuose dalyvavo stiprią disleksiją turintys berniukai (Mould, 1985). Vaikų skaitymo lygis buvo vidutiniškai 4–5 metais žemesnis nei vaikų chronologinis amžius. Rašybos lygis buvo dar žemesnis. Berniukai mokėsi ir gyveno pensionato tipo mokykloje, Anglijoje, todėl dvejus metus trukusio tyrimo metu namų aplinka vaikams darė mažesnę įtaką.

Pirmieji tyrimai prasidėjo 1982 metais. Juose dalyvavo 23 berniukai (10–15 m. amžiaus).
Dvylika šių berniukų buvo atleisti nuo pamokų, kad sudalyvautų 100 valandų neurosensorinėje
stimuliacijoje, paskirstytoje į šešių mėnesių laikotarpį. Kitiems vienuolikai berniukų neurosensorinė stimuliacija nebuvo taikyta.

Antrieji tyrimai vyko 1983 metais ir juose dalyvavo 24 vaikai. Pusė, t. y. dvylika, vaikų dalyvavo 100 valandų neurosensorinėje stimuliacijoje. Kita pusė vaikų terapijoje nedalyvavo. Šiame tyrime tyrimo dalyviai buvo egzaminuojami pasitelkiant papildomus kriterijus.

Per dvejus metus trukusį tyrimų laikotarpį tyrimų dalyviai buvo egzaminuojami šešių mėnesių intervalu. Egzaminavimo medžiaga buvo sudaryta iš testų: ,,Neale“ skaitymo testas (suteikiantis duomenis apie skaitymo tempą, tikslumą ir suvokimą), Plataus spektro pasiekimų testas (angl. The Wide Range Achievement Test – WRAT), Britų vizualiojo žodyno skalė (angl. British Picture Vocabulary Scale – BPVS), Sklandumo (aiškumo) testas (angl. The Fluency Test) ir plataus spektro sutrikimus dengianti ,,Myklebust“ vaikų vertinimo skalė.

Tyrimų rezultatai rodo, kad vaikų, kuriems buvo taikyta neurosensorinė stimuliacija, rezultatai akivaizdžiai išsiskyrė, t. y. buvo geresni, palyginti su grupe vaikų, kuriems neurosensorinė stimuliacija nebuvo taikyta. Reikšmingas skirtumas tarp grupių buvo pastebėtas skaitymo ir rašymo srityse.

Pabrėžtina, kad, remiantis tyrimų rodmenimis, įgūdžių pagerėjimo tąsa regima net praėjus šešiems mėnesiams po neurosensorinės stimuliacijos taikymo. Besitęsiantis terapijos poveikis įvardijamas kaip „Neurosensorinės stimuliacijos poveikio tąsa“.

Roy ir Neysmith-Roy (Otavos universitetas, Kanada) atliko tyrimą su penkiais disleksiją turinčiais vaikais. Tyrimas truko keturiolika mėnesių (Roy, 1980, ir Neysmith-Roy, 1980). Roy pastebėjo, kad vien dėl neurosensorinės stimuliacijos, nesinaudojant korepetitorių paslaugomis, berniukų akademiniai įgūdžiai pagerėjo, o vieno berniuko intelekto koeficientas gerokai išaugo (egzaminuota pasitelkiant „WISC-R Full Scale IQ“ testą). Neysmith-Roy įvertino, kad keturiems iš penkių vaikų pastebėti teigiami pokyčiai kognityvinės kontrolės ir savaiminės (spontaniškos) kalbos srityse, palyginti su vaikų amžiaus / klasės lygiu bei jų intelektiniais gebėjimais, įvertintais pasitelkiant ,,Santostefano“ kognityvinės kontrolės testą.

Neurosensorinė stimuliacija teigiamai veikia organizmo protines ir fizines funkcijas

Taigi neurosensorinė stimuliacija turi teigiamą poveikį tiek mūsų organizmo protinėms, tiek fizinėms funkcijoms. Vaikai, turintys mokymosi problemų, labai dažnai turi ir elgesio problemų, tad ši terapija jiems padeda pozityviai stimuliuoti smegenis. Mamos balso terapija stipriai gerina girdimąją ir vaizdinę atmintį, koncentraciją, analitinius, erdvinius, motorinius ir verbalinius gebėjimus.

Mamos balso terapija – tai didelis žingsnis visai Lietuvai. Ji ne tik sujungia smegenų stimuliaciją, bet ir ugdo vaikų savarankiškumą.

Kviečiame registruotis:

Adresas: Jonavos g. 45, Kaunas
Registratūros tel. + 370 685 40 912
El. paštas [email protected]

disleksija, skaitymo sutrikimas, mokymosi sunkumai