MAMŲ ISTORIJOS. Kaip aš sužinojau, kad laukiuosi

Kokių tik nebūna tų netikėtų pastojimo istorijų. Gyvenimas yra kupinas siurprizų, kurie kartais gali pranokti net įdomiausius filmų bei serialų siužetus.

Netikėti gyvenimo vingiai paliečia kiekvieną iš mūsų. Surinkome nuoširdžiausias ir gražiausias mamyčių pastojimo istorijas ir dalijamės jomis, kad kiekviena atrastume ar prisimintume gražiausią savo patirtį.

Ramaus laukimo besilaukiančioms mamytėms. O toms, kurios jau sūpuoja arba laksto paskui savo mažuosius, kantrybės auginant asmenybes.

Turite savo istoriją? Spustelėkite rožinę juostelę apačioje, ir mes pridėsime jūsų istoriją, kuri taip pat, tikime, yra unikali.

(Kalba taisyta tik iš dalies.)

„Ilgai laukta svajonė pagaliau išsipildė“

Pirmoji mergaitė buvo labai planuota, keturis metus vis bandėme pastoti, bet nesėkmingai. Darėme ovuliacijos skatinimus, IUI, IVF, bet vis nesulaukdavome teigiamo NT. Jau ruošėmės daryti antrą IVF, tik žiūriu, kad vėluoja MMM. Aišku, nieko nesitikėjau po tiek metų, ir pagaliau testas teigiamas. Laimės buvo pilnos kelnės, ilgai laukta svajonė pagaliau išsipildė.
Kai susilaukėme pirmos mergaitės ir jai suėjo metukai, pradėjome vėl planuoti vaikelį, nes galvojome, kad tai užtruks kaip su pirmąja. O buvo visai kitaip. Jau po trečiojo bandymų mėnesio NT buvo teigiamas. Mums su vyru buvo lengvas šokas, nes negalvojame, kad gandrai taip greitai aplankys, reikėjo laiko su ta mintimi susigyventi.

„Testą pasidariau juokais, ir...“

Na, o mano istorija labai trumpa. Tris mėnesius nežinojau, kad laukiuosi, nes sirgau mėnesinėmis. Ir tiesiog, per Kalėdas, su pusbrolio žmona, sugalvojome, kad reikia juokais testus pasidaryti (nes jos vyras buvo grįžęs iš užsienio ir jai vėlavo mmm, o aš tiesiog, „dėl kompanijos“). Tai mano teigiamas, o jos neigiamas buvo. Be to, ketvirtą mėnesį mmm taip ir nesulaukiau, tai, spėju, būčiau dariusi testą jau.

„Trečias irgi planuotas“

Dukrytė planuota buvo, bet man pastojus jos tėvas jos atsisakė. Davė pinigų, kad valymą pasidaryčiau. Vis tiek nusprendžiau gimdyti, nes be galo myliu vaikus. Tuos pinigus įsimečiau į kortelę kaip skolą.
Su antru vaikelio tėvu vėl nudegiau, nes per daug skubėjau vėl kitą susirasti. Ir vėl planavome, ir vėl atsisakė. Bet tada jau aš jį palikau ir galvojau tik apie mus tris − vaikus ir save.
Su trečiu irgi planuotas, tik, va, šįkart tėvelis neatsisakė, iki šiol visi gyvename kartu. Jis nė vieno vaikelio neišskyrė − kuris jo, o kuris – ne. Su visais vaikeliais pastojau gan greitai. Su pirmu iš pirmo karto, su antru − irgi iš pirmo, o su trečiu per tris mėnesius. Su pirmu testas po pusantro mėnesio jau rodė teigiamą. Su antru apie pastojimą sužinojau tik trečią mėnesį, nes sirgau negausiai. O su trečiu net neskubėjau darytis testo, nes negalvojau, kad pastosiu greitai. Pasidariau tik tada, kai jau mėnesinės vėlavo daugiau nei mėnesį.

„Vyras verkė iš džiaugsmo“

Visą gyvenimą turėjau sveikatos bėdų − hormonai, tam tikros ligos. Su vyru buvome kartu 12 metų, iš jų 3 paskutinius nesisaugojome, nes pastoti tikimybė buvo maža (o jei būčiau pastojusi, – buvome vedę, turėjome geras galimybes, – būtume labai apsidžiaugę).

Vieną vakarą prieš vyro komandiruotę nuoširdžiai išsikalbėjome, kad tikriausiai reikia pradėti rimčiau tirtis, ieškoti būdų, nes abu norim vaiko. Vyras išvažiavo, o man po poros savaičių pirmą sykį gyvenime buvo noras testą nusipirkt. Ir kai pamačiau teigiamą, buvau ištikta tokio šoko, kad ilgiau nei valandą tiesiog sėdėjau ir žiūrėjau į jį. Vyrui parašiau žinutę, tai iš džiaugsmo verkė šalia darbo ant šaligatvio atsisėdęs.
Man labai patinka posakis, jog vaikas pats pasirenka, kada ateiti. Dabar jau antri metai mėginame antrą − nesėkmingai, bet tikimės, kad galų gale pavyks!
Ir dėl lyties: aš tą pačią dieną, kai pamačiau teigiamą, pradėjau pirkti rūbus berniukui, net per lyties echoskopiją nenustebau, kai patvirtino. Buvau milijonu procentų tikra, kad berniukas.

„Gavosi netyčiukas“

Mano istorija tokia, kad nei verkt, nei juoktis norėjosi. Prieš 5 metus po 3CP padarė kiaušintakių perrišimą. Bet buvo ta baimė, kad vis tiek galiu pastoti ir vis saugojomės. Bet, va, prieš mėnesį, vyras sako: ai, vis tiek gi nepastosi. Ir kažkaip taip gavosi netyčiukas. Savaitę nesulaukusi MM, pasidariau NT: ir teigiamas. Skambinu gydytojai, visa panikoje, nes jau su trečiu buvau rizikoje dėl išplonėjusių pirmų randų. Sakau: taip ir taip, bet nu negerai, kad nebūtų kažko blogai pačiai, nes gi namie dar trys pipirai. O ji taip ramiai labai sako: apgailestaujame, kad taip įvyko, matyt, atsirišo siūliukas... Tai va, su daug mąstymų, pora naktų be miego, su ašaromis laukiame pirmojo vizito pas gydytoją. Sakom: jei jau taip nutiko, matyt, Dievulis taip norėjo. O gal vis tik bus ta išsvajota mergytė.

„Neplanuoji, ir svajonė išsipildo“

Mūsų istorija paprasta ir labai netikėta. Vaikiuką pradėjome planuoti ir nutarėme, jog turi gimti iki vyresneliui sueis 4 metai. Aišku, dažnai būna, jog žmogus planuoja, o Dievulis juokiasi. Tikėjomės, kad greitai pastosiu, tačiau po kelių mėnesių neigiamų testų nutarėme, jog reikia atsipalaiduoti ir nesukti sau galvos, kada bus – tada. Prasidėjo kiemo tarkymo darbai, baigėsi atostogos. Grįžus į darbą vieną dieną per pietus pajutau nepaprastą norą miegoti, ir nutariau pasidaryti testą, iki mėnesinių dar buvo likusios 5 dienos. Ir, mano dideliai nuostabai, išryškėjo antra neryški juostelė. Žiūrėjau ir negalėjau patikėti, pasijaučiau kaip pauglė. Ir džiaugiausi, ir bijojau, nes tai nutiko tada, kai jau neplanavome ir neskaičiavau dienų. Planas buvo įvykdytas, dukrytė gimė likus mėnesiui iki sūnaus gimtadienio.