Mano alga – tik man, vyro – visai šeimai? Šeimos finansų valdymo modeliai ir patarimai

Tėtis padeda dukrai sumesti monetas į taupyklę, o mama stebi Rawpixel.com | Shutterstock.com

Dažnai girdime, kad geriausi dalykai gyvenime nieko nekainuoja. Taip pat dažnai mums sakoma, kad gauname tai, už ką sumokame. Girdime, kad pinigai verčia pasaulį suktis. Bet tuo pačiu neretai mums kartojamas posakis Už pinigus laimės nenusipirksi. Apie išlaidų žmogų sakoma: Pinigai kišenę drasko. Apie taupų: Deda į kojinę kaip išprotėjęs ir t. t.

Taigi akivaizdu: finansai – viena prieštaringiausių ir nesantaiką kurstančių temų. Statistikos duomenimis, Vakaruose maždaug 20 proc. porų skyrybų priežastis – nesutarimai dėl pinigų. Tačiau kai kurios poros sėkmingai įveikė finansinius iššūkius ir išsaugojo šeimą.

Ką reikėtų daryti, kad šeimos neištiktų skaudi lemtis ir kad jos nesugriautų būtent pinigai?

Kodėl apie šeimos finansus būtina pasikalbėti dar iki vestuvių?

Įsimylėjėliai dažnai galvoja, kad po vestuvių, jei dabar ir yra nedidelių „bėdelių“, sėkmingai įveiks visus iššūkius, net ir finansinius. Tačiau labai rizikinga kurti šeimą su žmogumi, kuris turi problemų su pinigais. Svarbu žinoti, kad santykiai gali iširti dėl tam tikrų finansinių įpročių ar vertybių, kurios – kardinaliai skirtingos nei partnerio.

Dar iki vestuvių verta atkreipti dėmesį į įvairius signalus. Keli pavyzdžiai: už viską nuolatos moka tik vienas iš partnerių, o kitas atlyginimą išleidžia niekniekiams; vaikinas merginos prašo duoti griežtas ataskaitas, kur ji išleido pinigus; partneris turi daug skolų kreditų bendrovėms ir t. t. Tikėtina, kad laikui bėgant problemos taps tik dar opesnės, taigi arba spręskite jas dabar, arba sukite skirtingais keliais.

Keli populiarūs šeimos finansų valdymo modeliai

Trumpai aptarsime kelis populiariausius finansų valdymo modelius šeimose:

  • Dirba abu partneriai, pora pinigus laiko atskirai, išlaidas dalijasi maždaug perpus ar pagal kiekvieno galimybes ir uždarbio dydį. Pavyzdžiui, žmona perka maistą, visus vaikams reikalingus daiktus, vyras sumoka mokesčius, išlaiko automobilius ir pan.
  • Dirba abu, pinigus bendroms išlaidoms pora perveda į bendrą sąskaitą. Bendra sąskaita dažniausiai skirta būtiniausioms reikmėms, pavyzdžiui, maistui, būsto nuomai, paskolų įmokoms, komunaliniams mokesčiams ir kt. Asmeninėje sąskaitoje esančius pinigus kiekvienas gali išleisti kaip nori, dėl didesnių pirkinių pasitariama.
  • Dirba abu, moteris pinigus leidžia savoms reikmėms (galimas ir atvirkščias modelis). Paprastai šiuo atveju moteris uždirba gerokai mažiau, o vyras iš savo pajamų gali išlaikyti šeimą ir apmokėti visas sąskaitas. Šis modelis – vienas prieštaringiausių ir sukeliantis daugiausia diskusijų. Tiesa, moteris šiuo atveju – saugesnė, nes gali ne tik leisti pinigus kaip tinkama, bet ir nemažai susitaupyti.
  • Dirba tik vyras, jis ir išlaiko šeimą. Šis modelis – senas kaip mūsų planeta. Viskas gerai, jei vyras – tolerantiškas ir šiuolaikiškas bei akylai netikrina, kur žmona išleido pinigus. Tiesa, kai kurios moterys nenori būti priklausomos nuo vyro ir šio modelio niekada nesirinktų.

5 patarimai efektyvesniam šeimos finansų valdymui

  1. Tinkamiausio šeimai finansinio modelio pasirinkimas. Akivaizdu: nėra vieno teisingo šeimos finansų valdymo modelio, todėl pasirinkta sistema turėtų būti priimtina abiem pusėms. Viena pora džiaugsis turėdama atskiras sąskaitas, kitai porai tai prilygs įžeidimui. Labai dažnai vienas iš šeimos narių savarankiškai nusprendžia, kad jų šeimoje tiks vienoks ar kitoks modelis. Tai gali sukelti daug nesutarimų, pykčių, todėl sprendimus reikia priimti kartu, prieš tai viską išsamiai apgalvojus ir aptarus.
  2. Išlaidų kategorijų ir biudžeto sudarymas. Natūralu, kad kiekvienos šeimos išlaidos šiek tiek skirsis. Pavyzdžiui, viena šeima turi nuosavą būstą, kita turi mokėti paskolų įmokas, trečia būstą nuomojasi. Taip pat viena šeima maistui skirs 300 Eur, kitai neužteks ir 600 Eur. Taigi labai svarbu numatyti visas išlaidų kategorijas bei jų limitus. Ne mažiau svarbu, kad limitai būtų logiški ir dėl to nenukentėtų gyvenimo kokybė ar net sveikata.
  3. Biudžeto testavimas ir korekcijos. Natūralu, kad jei neseniai pradėjote skrupulingai skirstyti ir fiksuoti šeimos pajamas bei išlaidas, laikytis plano gali būti sudėtinga. Todėl dar kartą susėskite ir pasitarkite, kaip perskirstysite šeimos biudžetą: kurias išlaidas galima apkarpyti, o kam išties reikia gerokai daugiau pinigų? Taip pat pagalvokite, gal ne visuomet apsiperkate racionaliai? Gal esate užsisakę paslaugų, kuriomis nesinaudojate (pavyzdžiui, kabelinė TV), o gal vietoje geriausios mieste kirpyklos verta rinktis kuklesnę?
  4. Taupymas. Būtina dalį pinigų atidėti taupymui, numatyti trumpojo bei ilgojo laikotarpio šeimos finansinius tikslus ir bent dalį sutaupytų pinigų investuoti. Tikriausiai nė neverta minėti taisyklės, kad kiekvieną mėnesį taupymui reikėtų skirti bent 10 proc. pajamų. Jos skirtos nenumatytoms išlaidoms, trumpalaikiams (atostogos, buities pagerinimas ir kt.) ir ilgalaikiams tikslams (vaiko kaupiamasis draudimas, kaupimas pensijai ir kt.). Likusius pinigus reikėtų investuoti: tai bent kiek apsaugos nuo infliacijos.
  5. Pinigai asmeninėms reikmėms. Kiekvienas privalo turėti pinigų asmeninėms reikmėms. Įsivaizduokite situaciją, kai žmona vyrui kaskart priekaištauja, kai jis nusiperka pakelį cigarečių, o vyras žmonai – jog ji ir vėl įsigijo naują blakstienų tušą ar pėdkelnes. Taigi, kiekvienas iš partnerių turi turėti galimybę dalį lėšų skirti grožiui, pomėgiams ir kt. be ataskaitų, kur išleido kiekvieną eurą.