Menopauzei artėjant: 7 požymiai, kuriuos moterys dažnai pastebi pirmiausia
Menopauzei artėjant | Adobe Stock
Menopauzė neateina per vieną dieną. Organizmo pokyčiai gali prasidėti gerokai anksčiau, nei visiškai išnyksta menstruacijos. Vienos moterys pirmiausia pastebi sutrikusį ciklą, kitos – prastesnį miegą, nuotaikų svyravimus ar netikėtai užplūstantį karštį. Kokie požymiai gali išduoti, kad artėja menopauzė, ir kada verta pasitarti su gydytoju?
Menopauzė – natūralus moters gyvenimo etapas, kai baigiasi menstruacijos ir reprodukcinis laikotarpis. Ji nustatoma, kai 12 mėnesių iš eilės nebūna mėnesinių ir tam nėra kitos priežasties. Dažniausiai menopauzė įvyksta 45–55 metų amžiuje, tačiau pirmieji hormoninių pokyčių požymiai gali pasireikšti ir anksčiau.
Laikotarpis iki menopauzės vadinamas perimenopauze. Jo metu kiaušidžių hormonų, ypač estrogenų, kiekis svyruoja, todėl gali atsirasti įvairių fizinių ir emocinių simptomų.
7 požymiai, kad gali artėti menopauzė
1. Pasikeičia menstruacijų ciklas
Vienas dažniausių pirmųjų perimenopauzės požymių – pasikeitusios menstruacijos. Jos gali prasidėti anksčiau arba vėliau nei įprastai, tapti gausesnės ar silpnesnės.
Kartais mėnesinės pradingsta keliems mėnesiams, o vėliau vėl atsiranda. Taip nutinka dėl hormonų svyravimų ir vis rečiau vykstančios ovuliacijos.
Vis dėlto ne kiekvienas ciklo sutrikimas reiškia artėjančią menopauzę. Pokyčius gali lemti ir nėštumas, skydliaukės ligos ar kitos sveikatos problemos.
2. Netikėtai užplūsta karščio bangos
Karščio bangos – vienas geriausiai žinomų menopauzės simptomų. Moteris gali staiga pajusti stiprų karštį veido, kaklo ar krūtinės srityje, pradėti prakaituoti, o kartais – pajusti padažnėjusį širdies plakimą.
Karščio bangos gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Vienoms moterims jos pasitaiko retai, kitoms kartojasi kelis kartus per dieną.
3. Suprastėja miegas
Anksčiau puikiai miegojusi moteris gali pradėti dažniau prabusti naktį, sunkiau užmigti arba atsikelti nepailsėjusi.
Miegą kartais trikdo naktinis prakaitavimas, tačiau nemiga gali pasireikšti ir be karščio bangų.
Ilgainiui dėl prastesnio miego gali atsirasti nuovargis, dirglumas ir sunkumų susikaupti.
4. Dažniau keičiasi nuotaika
Artėjant menopauzei kai kurios moterys pastebi, kad tapo jautresnės, greičiau susierzina arba dažniau jaučia nerimą.
Hormonų svyravimai, miego trūkumas ir kasdienis stresas gali turėti įtakos emocinei savijautai.
Svarbu žinoti, kad stiprus ar ilgai trunkantis nerimas, prislėgta nuotaika nėra simptomai, kuriuos reikėtų tiesiog kentėti. Tokiais atvejais verta kreiptis pagalbos.
5. Darosi sunkiau susikaupti
Kai kurios moterys pastebi, kad dažniau pamiršta smulkmenas, sunkiau susikaupia ar ilgiau ieško tinkamo žodžio.
Šis pojūtis kartais vadinamas „smegenų rūku“. Jis gali būti susijęs su perimenopauzės laikotarpiu, tačiau įtakos turi ir miego kokybė, stresas bei kiti veiksniai.
Tai savaime nereiškia rimtos atminties ligos, tačiau ryškius ar progresuojančius sutrikimus reikėtų aptarti su gydytoju.
6. Atsiranda makšties sausumas ir diskomfortas
Mažėjant estrogenų kiekiui gali keistis makšties ir išorinių lytinių organų audiniai. Dėl to kartais atsiranda sausumas, niežėjimas, deginimas ar skausmas lytinių santykių metu.
Kai kurios moterys taip pat pastebi dažnesnį norą šlapintis ar pasikartojantį diskomfortą šlapinantis.
Apie šiuos simptomus kalbėti gali būti nejauku, tačiau yra veiksmingų būdų jiems palengvinti. Svarbu nustatyti priežastį, nes panašius simptomus gali sukelti ir infekcijos.
7. Pasikeičia lytinis potraukis
Perimenopauzės metu gali sumažėti noras mylėtis, tačiau kai kurioms moterims jis nepasikeičia arba net padidėja.
Lytiniam potraukiui įtakos turi ne vien hormonai. Svarbūs ir santykiai, emocinė savijauta, nuovargis, miego kokybė bei fizinis komfortas.
Todėl šie pokyčiai labai individualūs ir nėra vieno visoms moterims būdingo scenarijaus.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Nors menopauzė yra natūralus gyvenimo etapas, tai nereiškia, kad nemalonius simptomus būtina kentėti.
Su šeimos gydytoju ar gydytoju ginekologu verta pasitarti, jeigu simptomai trukdo miegoti, dirbti, blogina emocinę savijautą ar intymų gyvenimą.
Ypač svarbu kreiptis į gydytoją, jeigu:
-
Menopauzės požymiai atsiranda nesulaukus 45 metų.
-
Menstruacijos tampa neįprastai gausios arba atsiranda kraujavimas tarp mėnesinių.
-
Kraujuojama po lytinių santykių.
-
Kraujavimas pasirodo praėjus 12 mėnesių nuo paskutinių menstruacijų.
Neįprasto kraujavimo nereikėtų automatiškai priskirti hormonų pokyčiams – būtina išsiaiškinti jo priežastį.
Ar menopauzę galima nustatyti kraujo tyrimu?
Ne visada jo reikia. Vyresnėms nei 45 metų moterims, kurioms pasireiškia būdingi simptomai, perimenopauzė dažniausiai nustatoma įvertinus amžių, menstruacijų pokyčius ir savijautą.
Hormonų kiekis šiuo laikotarpiu svyruoja, todėl vienkartinis kraujo tyrimas ne visada suteikia naudingos informacijos. Jaunesnėms moterims gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus.
Kaip palengvinti menopauzės simptomus?
Pirmiausia verta pasirūpinti reguliariu miegu, fiziniu aktyvumu, subalansuota mityba ir poilsiu. Jei vargina karščio bangos, gali padėti lengvesni drabužiai ir vėsesnė miegamojo aplinka.
Tačiau vien gyvenimo būdo pokyčių ne visada pakanka. Esant stipresniems simptomams, gydytojas gali pasiūlyti menopauzės hormonų terapiją ar kitus gydymo būdus, atsižvelgdamas į moters sveikatą, poreikius ir galimas rizikas.
Svarbiausia žinoti, kad menopauzė kiekvienai moteriai gali pasireikšti skirtingai. Vienos šį etapą išgyvena beveik nepastebimai, kitoms simptomai gerokai apsunkina kasdienybę. Laiku atpažinus pokyčius ir pasitarus su specialistu, galima rasti būdų jaustis geriau.
Sekite tevudarzelis.lt „Google“





