Miego režimas: kaip po vasaros atostogų sugrąžinti vaiką į rutiną?
zzzdim | 123rf.com
Vasaros atostogų metu vaikai dažnai ilgiau vakaroja, ryte ilgiau miega, o dienos ritmas – gerokai laisvesnis. Ilgesnės šviesios dienos, kelionės, nakvynės pas draugus, kino vakarai ir galimybė ryte niekur neskubėti natūraliai keičia įprastą miego režimą. Todėl artėjant rugsėjui daugeliui tėvų kyla klausimas: kaip per trumpą laiką vaiką vėl pripratinti prie ankstyvesnio miego laiko ir kėlimosi?
Svarbiausia – nesitikėti, kad vieną vakarą vėlai nuėjęs miegoti vaikas kitą dieną staiga be sunkumų užmigs keliomis valandomis anksčiau. Organizmui reikia laiko prisitaikyti prie naujo ritmo. Tačiau tam, kad pirmosios mokslo metų dienos būtų lengvesnės, o rytai – ramesni, dažnai pakanka kelių nedidelių pokyčių. Kokie jie?
Miego režimą pradėkite keisti palaipsniui
Jeigu vasarą vaikas eidavo miegoti ir keldavosi gerokai vėliau, staiga grįžti prie mokyklos grafiko gali būti sudėtinga. Todėl specialistai rekomenduoja miego režimą keisti palaipsniui.
Vyresniems vaikams ir paaugliams pasiruošimą verta pradėti likus maždaug dviem savaitėms iki mokslo metų pradžios.
Jaunesniems vaikams dažnai pakanka ir savaitės. Miego bei kėlimosi laiką galima paankstinti maždaug 15–30 minučių kas dieną ar kelias dienas, atsižvelgiant į tai, kaip vaikas jaučiasi ir kaip lengvai prisitaiko.
Svarbu ankstinti ne tik miego, bet ir rytinio kėlimosi laiką. Jeigu vaikas vakare paguldomas anksčiau, tačiau ryte jam vis tiek leidžiama miegoti iki vidurdienio, organizmui bus sunkiau persiorientuoti.
Nebūtina iš karto pasiekti tobulo mokyklinio režimo. Svarbiausia – po truputį judėti reikiama kryptimi.
Rytinė šviesa padeda „persukti“ biologinį laikrodį
Vienas paprasčiausių būdų padėti organizmui prisitaikyti prie naujo ritmo – rytinė natūrali šviesa. Vos vaikui pabudus verta atitraukti užuolaidas ir įleisti į kambarį kuo daugiau dienos šviesos.
Jeigu yra galimybė, ryte naudinga bent trumpam išeiti į lauką – pasivaikščioti, pažaisti kieme ir pan. Ryški rytinė šviesa padeda organizmui aiškiau pajusti dienos pradžią ir palaipsniui koreguoti biologinį laikrodį.
Prie ankstyvesnio vakarinio miego gali padėti priprasti ir aktyvesnė diena. Kuo daugiau vaikas dieną juda ir praleidžia laiko lauke, tuo didesnį natūralų nuovargį pajus vakare. Vis dėlto labai intensyvios ir stimuliuojančios veiklos prieš miegą geriau vengti.
Įsidėmėkite: anksti atsigulęs vaikas nebūtinai greitai užmigs
Dažna tėvų klaida – manyti, kad pakanka vaiką anksčiau paguldyti. Jei jo biologinis laikrodis vis dar įpratęs prie vėlyvo užmigimo, vaikas gali ilgai vartytis ir visai nesijausti mieguistas.
Todėl svarbi ne tik konkreti valanda, bet ir ramus pasiruošimas miegui. Maždaug valandą prieš miegą verta pradėti vakaro rutiną:
- vengti sočių patiekalų, sunkaus maisto;
- mažinti laiką prie telefonų, planšečių, televizoriaus ir kitų ekranų;
- baigti aktyvius, daug emocijų keliančius žaidimus;
- pritemdyti kambario šviesą;
- nusiprausti po dušu ar vonioje;
- paskaityti knygą ar užsiimti kita ramia veikla.
Svarbu, kad vakaro rutina būtų pažįstama ir nuspėjama. Mažesniems vaikams tai gali būti prausimasis, pižamos rengimasis, dantukų valymas, pasakėlės skaitymas. Vyresniems vaikams ar paaugliams rutina gali atrodyti kitaip, tačiau ir jiems reikia laiko sulėtinti tempą bei atsitraukti nuo dienos veiklų.
Prieš rugsėjį imituokite mokyklinį rytą
Likus kelioms dienoms iki pamokų pradžios vaikams naudinga „pasitreniruoti“ būsimąją rytinę rutiną. Pabandykite pakelti vaiką panašiu metu, skatinkite ramiai papusryčiauti, apsirengti ir pasiruošti.
Tai padės suprasti, kiek laiko iš tikrųjų reikia ryte. Pirmosiomis rugsėjo dienomis dažnai paaiškėja, kad vaikas atsibunda sunkiau, ilgiau pusryčiauja arba rytais verčiasi per galvą ieškodamas mokyklinių reikmenų. Kelios „bandomosios“ dienos leidžia išvengti nereikalingo skubėjimo ir streso.
Rytinė rutina turėtų būti kiek įmanoma ramesnė. Jei vaikas žino, kas jo laukia, o tėvams nereikia nuolat raginti skubėti, dienos pradžia būna malonesnė visai šeimai.
Svarbu atsižvelgti ir į vaiko poreikius
Nors yra bendros rekomendacijos, kiek laiko skirtingo amžiaus vaikams reikia miegoti, tačiau visi vaikai yra skirtingi. Vieni lengvai užmiega ir keliasi anksti, kiti yra tikros pelėdos. Vieniems vaikams reikia daugiau miego, kitiems – šiek tiek mažiau.
Todėl planuojant miego režimą verta atsižvelgti į bendrą situaciją. Ar jis vasarą įprato miegoti dieną? Ar grįžimo į mokyklą laukia su džiaugsmu, o gal jaučia nerimą? Ar jo laukia nauja mokykla, nauja klasė ar nauji mokytojai?
Miegui įtakos gali turėti ne tik biologinis laikrodis, bet ir emocinė būsena. Vaikas gali būti pavargęs, tačiau jam vis tiek sunku užmigti, nes mintyse sukasi artėjanti pirmoji diena mokykloje.
Tokiu atveju verta su vaiku pasikalbėti. Galbūt jis nerimauja dėl naujų klasės draugų, mokytojų ar mokyklos?
Jeigu įmanoma, galima iš anksto apsilankyti mokykloje, susitikti su draugais. Kai nežinomybės mažiau, gali sumažėti ir su ja susijęs nerimas.
Paaugliams persiorientuoti gali būti sunkiausia
Paaugliams grįžti prie mokyklinio miego režimo dažnai būna ypač sudėtinga. Paauglystėje biologinis laikrodis natūraliai pasislenka vėlesnio laiko link, todėl vakare jie gali ilgiau nejausti mieguistumo, o ryte – sunkiai pabusti.
Prie to prisideda ir vasaros įpročiai. Kelias savaites ar mėnesius vėlai einantis miegoti paauglys negali per vieną vakarą visiškai pakeisti savo biologinio ritmo.
Todėl paaugliams miego režimą verta pradėti koreguoti anksčiau. Miego ir kėlimosi laiką galima keisti palaipsniui, išnaudoti rytinę šviesą, skatinti dienos metu daugiau pajudėti ir mažinti laiką prie ekranų vakare.
Jeigu paaugliui iš karto nepavyksta užmigti anksti, nereikėtų manyti, kad jis sąmoningai priešinasi naujai tvarkai. Kartais užmigti trukdo natūralūs paauglystėje vykstantys biologiniai pokyčiai.
Kiek miego reikia vaikui?
Miego poreikis priklauso nuo amžiaus. Ikimokyklinio amžiaus vaikams per parą paprastai reikia maždaug 10–13 valandų miego, pradinio ir mokyklinio amžiaus vaikams – 9–12 valandų, o paaugliams – apie 8–10 valandų.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį ne tik į miego trukmę, bet ir į jo kokybę. Vaikas gali išgulėti lovoje pakankamai ilgai, tačiau miegoti neramiai arba sunkiai užmigti.
Šie požymiai rodo, kad vaikas miega per trumpai:
- rytais vaikui sunku keltis;
- dieną vaikas nuolat gali būti mieguistas;
- irzlumas;
- sunku susikaupti;
- didesnis emocinis jautrumas.
Žinoma, vienas sunkus rytas dar nereiškia, kad vaikui trūksta miego, tačiau jei šie požymiai kartojasi nuolat, tai gali būti signalas, kad verta peržiūrėti vaiko dienos režimą.
Nors laiko liko visai nedaug, nepanikuokite
Kartais iki rugsėjo likus vos kelioms dienoms dėl šeimos vasaros planų vaikui nepavyksta pasiruošti naujam režimui. Tokiu atveju nereikia bandyti visko pakeisti per vieną vakarą.
Galima pradėti nuo svarbiausių dalykų: kelti vaiką šiek tiek anksčiau, ryte daugiau laiko praleisti dienos šviesoje, vakarais palaipsniui mažinti aktyvumą ir laiką prie ekranų. Grįžus į mokyklą režimas stabilizuosis.
Pirmosios dienos gali būti nelengvos. Vaikas gali būti mieguistas, nenorėti anksti keltis ar vakare dar nejausti nuovargio. Tai nereiškia, kad kažką padarėte neteisingai – organizmui tiesiog reikia laiko prisitaikyti.
Svarbiausia, kad miego režimo pokyčiai nesukeltų papildomo streso. Po visiškos laisvės vasarą vaikams ir taip tenka priprasti prie daugybės pokyčių. Todėl geriausiai veikia ne spaudimas, o ramus, nuoseklus ir laipsniškas grįžimas į rutiną.
Truputis pasiruošimo prieš rugsėjį gali reikšti ramesnius rytus, mažiau skubėjimo ir geriau pailsėjusius vaikus. O jei iki mokyklos pradžios ne viską pavyko padaryti idealiai, neverta nerimauti – svarbiausia pradėti laikytis naujo režimo ir leisti vaikui prie jo prisitaikyti.





