Sveika mityba nėštumo metu (116)

Sveika mityba nėštumo metu: šviežios daržovės, sultys.

Nėštumo metu esate atsakinga ne tik už save, bet ir už mažylį. Organizmas atliks didelį darbą, kol plika akimi nematoma ląstelė virs mažu žmogučiu, o tam reikės „statybinių medžiagų“.

Nėštumas nėra sveikatos sutrikimas, tad jokių ypatingai griežtų dietų ar mitybos planų nėštumo metu laikytis nereikia (nebent kiltų nėštumo komplikacijų – pavyzdžiui, nėščiųjų diabetas).

Taip pat skaitykite:

Tad vadovaukitės sveiku protu ir keturiais pagrindiniais sveikos mitybos principais:

PIRMA: įvairus maistas ir subalansuota mityba.

Tai reiškia, kad kasdien turėtum valgyti produktų iš penkių produktų grupių: grūdų, baltymų, pieno produktų, vaisių ir daržovių.

Toks įvairus maistas užtikrina, kad vaikelis gauna reikiamą kiekį visų medžiagų reikalingų augimui ir vystymuisi (pritrūkti gali vos kelių, kurių gausi su vitaminais nėščiosioms).

ANTRA: valgykite saikingai

Normalaus svorio nėštukei per dieną reikia tik 300 kcal daugiau nei tokio paties amžiaus ir sudėjimo nesilaukiančiai moteriai. O tai reiškia vieną papildomą užkandį per dieną.

Valgydama už du, rizikuoji priaugti per daug svorio, o tai nėra gerai nei tau, nei mažyliui.

TREČIA: venkite rizikingų produktų

Nėštumo metu pavojingų produktų sąrašas tikrai nėra ilgas, daugelio jų tiesiog reikia vartoti šiek tiek mažiau, o kitus vartoti tik gerai termiškai apdorotus.

KETVRTA: gerkite vitaminus nėščiosioms

Daugumoje jų yra visų medžiagų, kurių nėštukėms gali trūkti. Svarbiausia jų – folio rūgštis.

Tačiau, jei vadovausitės pirmosiomis dvejomis taisyklėmis, daugumos vitaminų ir mineralų iš maisto gausi tiek kiek reikia, pritrūkti gali vos kelių: jau minėtos folio rūgšties, geležies, vitamino D, magnio, cinko (tačiau ir pastarųjų prireikia ne visoms).

Folio rūgštis (vitaminas B9)

Tai labai svarbus elementas nėštumo metu, apsaugantis nuo nervinio vamzdelio ir kitų vystymosi defektų bei nėštumo komplikacijų, dalyvauja DNR „statyboje“.

Nėščioms ir maitinančioms šios medžiagos reikia gerokai daugiau – tiek, kiek su maistu įsisavinti būtų sudėtinga, todėl šį elementą rekomenduojama naudoti kaip maisto papildą net ir maitinantis sveikai ir įvairiai. Tai vandenyje tirpi medžiaga, todėl jos perdozuoti neįmanoma – perteklius pasišalina iš organizmo su šlapimu.

ŠALTINIS: pupelės, lęšiai, žirniai, špinatai, šparagai, kiaušinio trynys, kepenys, grūdai ir gaminiai iš jų (duona, makaronai, dribsniai). Nedideli kiekiai šios medžiagos yra braškėse, avietėse, daugumoje egzotiškų vaisių (apelsinuose, greipfrutuose, melionuose, ananasuose, bananuose, vynuogėse, avokaduose), taip pat daržovėse: pomidoruose, burokėliuose, brokoliuose, briuselio kopūstuose, romaninėse salotose, kukurūzuose).

Geležis

Būtina raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, jungiamiesiems audiniams, kaulams. Geležies trūkumą gali išduoti nuovargis, irzlumas, silpnumas, plaukų slinkimas, skilinėjantys, lūžinėjantis nagai, taip pat neramių kojų sindromas.

Geležies nėštukei reikia beveik dvigubai daugiau nei nesilaukiančiai moteriai, todėl greičiausiai reikės vartoti maisto papildų, ypač jei nėštukė yra vegetarė: augalinės kilmės geležį žmogaus organizmas įsisavina sunkiau nei gyvulinės kilmės. Beje, vitaminas C skatina augalinės kilmės geležies įsisavinimą, tad kartu su geležies turinčiomis daržovėmis valgykite maisto produktus, kuriuose yra vitamino C: citrusinius vaisius, braškes, paprikas, o geležies papildus užgerkite apelsinų sultimis.

ŠALTINIS: raudona mėsa, paukštiena, ankštinės daržovės (pupelės, lęšiai), tamsiai žalios daržovės (špinatai, brokoliai).

Magnis

Dalyvauja medžiagų apytakos reguliavime, yra svarbus kaulų, dantukų ir kitų audinių formavimuisi. Be kitų svarbių biologinių funkcijų, magnis atpalaiduoja raumenis, todėl jo trūkstant, nėštukei gali anksti prasidėti sąrėmiai, gali prasidėti kojų mėšlungis.

Nėštukei magnio reikia apie 15-30% daugiau nei nesilaukiančiai moteriai. Pakoregavus mitybą šį papildomą poreikį galima patenkinti, tačiau greičiausiai magnį reikės vartoti ir maisto papildų pavidalu.

ŠALTINIS: špinatai (ir kitos tamsiai žalios lapinės daržovės), brokoliai, otas, riešutai, moliūgo sėklos, pupelės, grūdai (rupi duona-geriausia su grūdais-, makaronai, dribsniai).

Vitaminas D

Būtinas kaulų, dantų formavimuisi, taip pat dalyvauja daugelyje svarbių gyvybinių funkcijų procesų – pavyzdžiui, imuninės sistemos veikloje.

Tiek organizmo pagaminamo vitamino D, tiek gaunamo su maistu perdozuoti neįmanoma, tačiau su maisto papildais reiktų elgtis atsargiai, nes perdozavus gali pasireikšti pašalinis poveikis (troškulys, galvos sukimais, akių jautrumas, odos niežulys). Reikia ar ne vitamino D papildomai, turėtų patarti gydytojas.

ŠALTINIS: Saulės šviesa yra svarbiausias vitamino D šaltinis, todėl kraštuose, kur jos nedaug, vitamino D dažnai organizmas pagamina nepakankamai. Šviesaus gymio žmonėms reikia apytiksliai valandos tiesioginių saulės spindulių per savaitę, kad pasigamintų reikiamas vitamino D kiekis. Vitamino D taip pat yra ir maisto produktuose: žuvų taukuose, riebiose žuvyse (lašiša, skumbrė, silkė, sardinės), kiaušiniuose.

Kalcis

Būtinas kaulų, nervų, raumenų formavimuisi ir normalios širdies bei kraujotakos sistemos veiklos palaikymui.

Vyresnėms nei 19 m. nėštukės normaliai maitinandamosis šios medžiagos turėtų gauti pakankamai su maistu, tačiau būtina prisiminti, kad kalciui įsisavinti reikia pakankamo pagalbinių medžiagų kiekio: magnio, fosforo ir vitamino D.

ŠALTINIS: visi pieno produktai (ypač jogurtai, balti sūriai), kininis kopūstas, brokoliai, lašiša, kalciu praturtinti produktai (pavyzdžiui sultys ar dribsniai).

Cinkas

Dalyvauja ląstelių dauginimosi, atstatymo procese, nuo seno žinomas kaip skatinantis žaizdų gijimą. Svarbus imuninės sistemos veikloje, skonio, regos, uoslės pojūčiams, kraujo krešėjimui, vaisingumui.

Nėščioms ir maitinančioms šio elemento reikia apie 1,5-1,6 karto daugiau nei nesilaukiančioms moterims – pasitarkite su gydytoju, ar jums šio elemento trūksta ir ar reikėtų vartoti specialius maisto papildus, nes perdozavimas gali turėti šalutinį poveikį (paprastai virškinimo sutrikimai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, metalo skonis burnoje).

ŠALTINIS: jautienos kepenys, kiaušiniai, jūrinė menkė, jautiena, lašiša, brokoliai, krevetės, pienas/pieno produktai.

Cholinas

Svarbus elementas besiformuojančiai nervų sistemai r smegenims, padeda išvengti nervinio vamzdelio defektų.

Šios medžiagos paprastai gaunama pakankamai su maistu, tačiau pieno produktų ir kiaušinių nevalgantiems vegetarams jos gali trūkti.

ŠALTINIS: jautienos kepenys, kiaušiniai, jūrinė menkė, jautiena, lašiša, brokoliai, krevetės, pienas/pieno produktai.

Kiti nėštumo metu svarbūs vitaminai ir mikroelementai

Šių vaikelio vystymuisi ir augimui būtinų maistinių medžiagų turėtumėte gauti pakankamai su maistu. Peržiūrėkite sąrašus ir pasitikrinkite, ar jūsų racione yra visų paminėtų produktų:

Chromas: brokoliai, vynuogės, apelsinai, bulvės, jautiena, taip pat česnakas, bazilikas, kvietinė duona, obuoliai, bananai, paukštiena.

Varis: Jūros gėrybės (austrės, kalmarai, krabai, midijos, omaras), vidaus organų mėsa (kepenys, inkstai, širdys), riešutai (anakardžių, migdolai, pistacijos), ankštinės daržovės (pupos, lęšiai), šokoladas, kakava, sėlenos, grybai, bulvės, avokadai, bananai, vynuogės, juodieji pipirai.

Jodas: pagrindinis šaltinis – jodu praturtinta druska, o be jos jodo yra baltose jūrinėse žuvyse, kiaukutiniuose (austrėse, krabuose), jūros dumbliuose, česnakuose, špinatuose, sezamo sėklose.

Manganas: riešutai, grūdai, ankštinės daržovės, ananasai.

Fosforas: fosforo yra daug visuose baltyminguose produktuose: paukštienoje, kiaušiniuose, pieno produktuose, riešutuose, ankštinėse daržovėse.

Kalis: bananai, citrusiniai vaisiai, avokadai, pomidorai, bulvės, lašiša, menkė, vištiena.

Vitaminas A (retinolis): raudona mėsa (jautiena, veršiena), vištos kepenėlės, kiaušiniai, žuvų taukai, pieno produktai . Vitamino A šaltiniu gali tapti ir daržovės, kuriose yra beta-karotino, iš kurio organizmas gali pats jo pagaminti. Beta karotino yra daugumoje tamsiai žalių ir geltonų/ oranžinių daržovių bei vaisių: morkose, moliūguose, abrikosuose, manguose, špinatuose, brokoliuose.

Vitaminas C (askorbo rūgštis):jo gausu citrusiniuose vaisiuose, braškėse, kiviuose, pomidoruose, brokoliuose, mango vaisiuose, paprikose, ananasuose, avietėse, mėlynėse, špinatuose. Kad vitaminas C nesuirtų, geriausia visus šiuos maisto produktus valgyti žalius arba lengvai termiškai apdorotus.

B grupės vitaminai:

  • Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis).Šio vitamino yra yra beveik visuose maisto produktuose, tačiau juos apdorojant (taip pat šaldant, konservuojant) didžioji dalis jo suyra. Tai viena iš priežasčių, kodėl reikėtų valgyti kuo šviežesnius, mažai apdorotus produktus bei žalias daržoves ir vaisius. Daugiausia šio vitamino yra mielėse, paukštienoje, saulėgrąžų sėklose, žemės riešutuose, grūduose, dribsniuose.
  • Vitaminas B1 (tiaminas). Jo taip pat yra daugumoje produktų, bet gausiausia – kiaulienoje, grūduose, sėlenose, ryžiuose, ankštinėse daržovėse, mielėse.
  • Vitaminas B2 (riboflavinas). Mielės, migdolai, grūdai, pieno produktai, kiaušiniai, briuselio kopūstai, špinatai.
  • Vitaminas B6 (piridoksinas). Paukštiena, tunas, lašiša, krevetės, jaučio kepenys, pieno produktai, lęšiai, špinatai, morkos, rudieji ryžiai, grūdai (pvz. rupaus malimo duona su grūdais).

Nepamiršk pasidomėti ir apie produktus, kurie gali būti pavojingi nėštumo metu.

Naujausi komentarai

  1. Mascarene
    Mascarene prieš 2 mėn.

    Saulėė parašė:
    Sausainiai irgi vieni miltai 😀neisivaizduoju, dilema. Bijau oer daug svorio priaugt.

    Tai kepkites pati is avizu

  2. TylusLaukimas
    TylusLaukimas prieš 2 mėn.

    Saulėė parašė:
    Sveikos, ar dar tema gyva? noriu pasiteirauti apie uzkandzius. Nuolat noriu valgyti. Bananu kad 30min neprikimsiu, riesutu misiniu nenoriu. Ka valfote uzkandziam…

    O kodėl obuoliai netinka? Aš ryte kasdien pasiruošiu užkandžių dėžutę - tai arba supjaustyti obuoliai, arba kivis, nuplautos vynuogės ar avietės, tai kas patinka tik jau dėžutėje paruošti valgymui. Tai kai labai norisi imu dėžutę, suvalgau kelis gabalėlius ir pasidedu. Dar turiu dėžutę su džiovintais vaisiais. Bet valgyti norisi dažnai, todėl prie rytinės kavos suvalgau kelis sumuštinius, apie 10 val užkandu, pvz suvalgau varškytės. 12 val pietauju. Tada jau lieka užkandžiai. Jei dirbu ilgiau, tai dar avižinių dribsnių užsipilu. Nu tai kas 2 val turiu kažką pavalgyti, kitaip jau negera.

  3. User has not uploaded an avatar
    Pumpum prieš 2 mėn.

    Saulėė parašė:
    Sausainiai irgi vieni miltai 😀neisivaizduoju, dilema. Bijau oer daug svorio priaugt.

    Pasikepinkit avinzirniu, galit is ju kukuliukus padaryt ir orkaitej iskept su zolelem, skanu ir salti kaip uzkandis batonelius galit pasidaryt is riesutu, dribsniu, dziovintu vaisiu ir uogu, kokosu drozliu, uzpilt maltu dziovintu abrikosu ir agavu sirupu, viska i skarda, pakept, ir supjaustyt. Daug nesuvalgysi, ir maistingiau uz sausainius. graikiskas jogurtas paskanintas uogomis dabar jau is saldiklio morkytes ar salierai su humusu, pilno grudo duona su trintu avokadu, mocarela su pomidorais ir aliejumi, na ir tarp uzkandziavimu nepamirst rimtai pavalgyt pagrindinius valgymus, daugiau mesos ir zuvies, tai noresis maziau ir uzkandziaut

  4. Miaška
    Miaška prieš 2 mėn.

    Saulėė parašė:
    Sveikos, ar dar tema gyva? noriu pasiteirauti apie uzkandzius. Nuolat noriu valgyti. Bananu kad 30min neprikimsiu, riesutu misiniu nenoriu. Ka valfote uzkandziam…

    Datules dabar jums butu pats tas is datules.lt perkam nu ziauriai geros.Pakepti avinzirniai,kale kopusto "cipsai",mirkyti mikdolai,avietes.Pasigaminkit sausainiu is sveikesniu miltu pvz avizu,speltos.

  5. Saulėė
    Saulėė prieš 2 mėn.

    Ačiū, mielosios, už tokius patarimus bandysiu kažką atslrasti tinkamo. Blogiausia, kad apie nėštumą dar niekas nežino ir mano direktoriau durys tiesiaipriešais mane dažniausiai atidarytos, todėl reikia neapsikrauti stalo maistais ir nesiterlioti rankomis, nes popieriais nuolat nukrautas stalas 😀 nu žodžiu, ieškosiu išeities ačiū dar kartelį! P. S. Obuolių negaliu valgyti dėl virškinimo, pieno ir pieno produktų irgi ribotai.