Močiučių vardai grįžta: kurie seni vardai šiandien vėl skamba gražiai?

Dar prieš kelis dešimtmečius kai kurie šie vardai pirmiausia asocijavosi su močiute, prosenele ar sena šeimos nuotrauka. Tačiau vardų mados sukasi ratu – tai, kas vienai kartai atrodė senamadiška, kitai gali skambėti jaukiai, išskirtinai ir net labai šiuolaikiškai.

Ona, Elena, Adelė, Emilija, Marija... Šiandien dalį senųjų vardų vėl galima išgirsti vaikų žaidimų aikštelėse ir darželiuose. Kiti dar tik laukia savo sugrįžimo.

Galbūt ieškant vardo dukrai verta pavartyti ne tik populiariausių vardų sąrašus, bet ir seną šeimos albumą?

Ona

Trumpas, aiškus ir vienas tradiciškiausių vardų Lietuvoje. Ilgą laiką Ona galėjo atrodyti kaip išskirtinai vyresnės kartos vardas, tačiau būtent jo paprastumas šiandien gali būti didžiausias privalumas.

Be to, tai vardas, kurį lengva ištarti ir įsiminti.

Adelė

Adelė turi tą savybę, kurios dažnai ieško šiuolaikiniai tėvai – vardas skamba klasikinis, tačiau ne sunkus.

Jį galėjo turėti prosenelė, bet lygiai taip pat lengva įsivaizduoti mažą Adelę šiandienos darželio grupėje.

Elena

Dar vienas vardas, kuris sėkmingai peržengė kartų ribas.

Elena skamba klasikiškai ir elegantiškai, tačiau nėra stipriai „pririšta“ prie vienos kartos. Galbūt todėl šiandien jis nebeatrodo kaip vardas, kurį galėtume rasti tik senoje šeimos nuotraukoje.

Emilija

Šiandien Emiliją vargu ar pavadintume senamadišku vardu, tačiau pats vardas turi ilgą istoriją ir buvo vartojamas gerokai anksčiau, nei tapo mėgstamu šiuolaikinių tėvų pasirinkimu.

Tai geras pavyzdys, kaip senas vardas gali sugrįžti taip sėkmingai, kad nustojame jį laikyti senu.

Marija

Vienas universaliausių vardų, perduodamų iš kartos į kartą.

Marija gali būti prosenelė, mama ir šiandien gimusi mergaitė. Būtent tokie vardai dažnai net nepatenka į „senų vardų“ kategoriją – jie tiesiog niekur nedingsta.

Morta

Trumpas, tvirtas ir lengvai įsimenamas vardas.

Morta taip pat nėra šių laikų išradimas, tačiau šiandien jis skamba visiškai natūraliai. Prie jo sugrįžimo galėjo prisidėti ir dabartinė trumpų, aiškiai tariamų vardų mada.

Barbora

Dar vienas senas vardas, kuris šiandien gali skambėti net aristokratiškai.

Lietuvoje jis turi ir stiprią istorinę asociaciją – Barborą Radvilaitę. Tačiau kartu tai šiltas, lengvai trumpinamas vardas: Barbora gali tapti B arba Barboryte šeimoje, nors oficiali forma išlieka išraiškinga.

Uršulė

Uršulė ilgą laiką galėjo atrodyti kaip vardas iš senos knygos ar giminės medžio, tačiau šiandien būtent toks skambesys gali būti jo žavesys.

Tai vardas tėvams, kurie ieško kažko tradicinio, bet nenori paties dažniausio pasirinkimo.

Sofija

Sofija – dar vienas vardas, puikiai parodantis, kaip keičiasi mūsų požiūris.

Istorinis, šimtmečius vartojamas vardas šiandien skamba visiškai moderniai. Be to, jis lengvai atpažįstamas daugelyje kitų šalių ir kalbų.

Ieva

Trumpas, klasikinis ir sunkiai priskiriamas konkrečiam dešimtmečiui.

Ievų buvo prieš kelias kartas, jų buvo mūsų klasėse, jų yra ir tarp šiandien augančių mergaičių. Tokie vardai gali keistis populiarumu, tačiau niekada iki galo neišeina iš mados.

Veronika

Veronika ilgą laiką galėjo skambėti kiek senoviškai, tačiau šiandien ilgesni klasikiniai vardai vėl atrandami iš naujo.

Be to, vardas turi daugybę galimų trumpinių – nuo Veros iki Verutės ar Nikos.

Kotryna

Kotryna – senas, Lietuvoje ilgai vartojamas vardas, kuris kartu puikiai įsitvirtino ir tarp jaunesnių kartų.

Tai dar vienas pavyzdys, kai sunku pasakyti, ar vardas yra „senas“, ar tiesiog klasikinis.

Julija

Julija – tarptautinis, senas ir daugelyje kartų sutinkamas vardas. Jis lengvai tariamas, turi aiškų skambesį ir šiandien visiškai neatrodo pasenęs.

Būtent tokie vardai dažnai išlieka ilgiau nei trumpalaikės vardų mados.

Magdalena

Magdalena jau turi ryškesnį senovinį skambesį, todėl gali patikti ieškantiems retesnio, ilgesnio ir išraiškingo vardo.

Šeimoje jį nesunku trumpinti – Magda, Magdutė ar Lena.

Teklė

O štai Teklė – jau drąsesnis variantas.

Vyresnėms kartoms jis gali iškart priminti močiutes ir proseneles, tačiau trumpų ir senovinių vardų mada gali suteikti jam visiškai naują gyvenimą.

Prieš kelis dešimtmečius ir kai kurie šiandien itin įprasti seni vardai galėjo skambėti panašiai neįprastai.

Gal verta atsiversti savo giminės medį?

Vardo mada dažnai juda tarsi švytuoklė. Mūsų tėvų kartos vardai dar gali atrodyti pernelyg pažįstami, o prosenelių vardai jau tampa pakankamai nutolę, kad vėl skambėtų įdomiai.

Be to, senas šeimos vardas gali turėti tai, ko nesuteiks joks populiariausių vardų sąrašas – asmeninę istoriją.

Galbūt jūsų šeimoje buvo Ona, kurios visi važiuodavo aplankyti sekmadieniais. Adelė, apie kurią iki šiol pasakojamos istorijos. Ar Teklė, kurios vardas jau kelias kartas nebuvo perduotas nė vienai mergaitei.

Ir kartais būtent toks vardas, pirmą kartą ištartas naujagimei, staiga visai nebeskamba kaip močiutės vardas.

O kurį rinktumėtės jūs?

Ona, Adelė, Elena, Emilija, Marija, Morta, Barbora, Uršulė, Sofija, Ieva, Veronika, Kotryna, Julija, Magdalena ar Teklė?

 

O gal jūsų močiutė turėjo vardą, kurį mielai šiandien duotumėte savo dukrai?