TVMotinystės instinktas: ar jis gali taip ir nepabusti?
Demkat | Shutterstock.com
Mūsų visuomenėje priimta manyti, kad motinystės instinktas yra įgimtas ir jį privalo turėti visos merginos ir moterys. Iš kiekvienos dailiosios lyties atstovės tikimasi, kad ji turės instinktyvų ir pačios gamtos padiktuotą norą turėti vaikų ir jais rūpintis, pamindama savo norus, poreikius ir vidinius išgyvenimus.
Ir nors turėti vaikų ir jais rūpintis – puiki patirtis, mintis, kad vien dėl to, kad esate moteris, privalote norėti vaikų (negana to, jiems gimus net instinktyviai žinoti, kaip jais rūpintis), yra pernelyg nutolusi nuo realybės. Tai sukelia bereikalingą nerimą ir stresą.
Taigi, kas tas mistiškasis motinystės instinktas ir kodėl pastaruoju metu apie tai tiek daug diskutuojama?
Motinystės instinktas: kas tai?
Žodis „instinktas“ reiškia įgimtą ar natūralų elgesį. Tai tam tikra fiksuota ir iš anksto nulemta reakcija tam tikrų dirgiklių kontekste (prisiminkite savisaugos instinktą). Remiantis šiuo apibrėžimu motinystės instinktas – tai įgimtos žinios ir globėjiško elgesio rinkinys, automatiška tapimo ar buvimo mama dalis.
Rūpintis vaiku išmokstame per patirtis
Tačiau mūsų visuomenė tą motinystės instinktą linkusi gerokai perdėti, perspausti. Tuo tarpu psichologai įsitikinę, kad rūpintis vaikais išmokstame per patirtis ir pavyzdžius, stebėdami, kas kiekvienam vaikui tinka, o kas – ne. Rūpintis naujagimiu mokomasi kasdien, nors daugelis mano, kad motiniškas instinktas „įsijungia“ vos naujagimiui išvydus šį pasaulį ir mama iš karto pajunta stiprią meilę mažyliui.
Visgi, kaip rodo tyrimai, meilės jausmas pradeda augti tik po kelių dienų mažyliui gimus, o kai kurioms mamoms šiltus jausmus sunku pajusti net ir praėjus keliems mėnesiams po gimdymo.
Kodėl motinystės instinktas kartais „vėluoja“
Įtakos tam gali turėti pogimdyvinė depresija arba vadinamoji motinystės melancholija. Taigi, šios būklės lengvai gali nustelbti net ir turėtą motinystės instinktą, ir atvirkščiai: instinktas gali užgimti naujagimiui išvydus šį pasaulį.
Ne iškart meilę savo kūdikiams pajutusios mamos jaučiasi kaltos. Jos dažnai meilės mažyliui stygių lygina su motinystės instinkto nebuvimu. Tokioms mamoms reikia tiesiog padėti nusiimti rožinius akinius ir suvokti, kad motinystę gali lydėti visas platus prieštaringų jausmų spektras.
Motinystės instinktas: tiesa ar mitas? Dvi teorijos
Vieni mokslininkai laikosi nuomonės, kad motinystės instinktas yra įgimtas, ir teigia, kad jis skatina žmones ieškoti partnerio ir kurti su juo šeimą. Žvelgiant iš evoliucijos perspektyvos žmonės yra sukurti pratęsti giminę. Nėštumo metu ir po gimdymo estrogeno ir oksitocino išsiskyrimas padeda užmegzti ryšį, vystytis prieraišumui: tai galima vadinti užgimstančiu motinystės instinktu. Todėl teiginys, kad instinktas ir prieraišumas atsiras vaikeliui gimus, turi prasmės.
Kiti teigia, kad motinystės instinkto idėja iš esmės labiau yra mitas negu realybė. Šios teorijos šalininkai teigia, kad žmonės, skirtingai nei beveik visi gyvūnai, instinktų neturi. Daugelis instinktų nekinta, jie yra išprovokuoti įprastų dirgiklių, o žmonės yra lankstūs ir geba prisitaikyti.
Motinystės instinktą „aktyvina“ besąlygiškas artumas
Labiausiai tikėtina, kad motinystės instinktas kyla iš intensyvaus artumo, daug laiko praleidžiant su vaiku, galvojant apie jį, išmokus atpažinti jo emocijas ir siunčiamus signalus bei iš meilės jam. Tai reiškia, kad vaiko poreikius gebate perprasti dėl sėkmingai užmegzto ryšio, o ne todėl, kad turite motinystės instinktą. Kūdikio priežiūra, sauskelnių keitimas, maitinimas anaiptol nėra įgimti gebėjimai.
Mamos intuicija, įgimtas gebėjimas nuspėti kūdikio poreikius siejami su mamų patirtimi, temperamentu, prieraišumo stiliumi.
Daugiau skaitykite:
Ką apie motinystės instinktą sako mokslas?
Tyrimais nustatyta, kad tapus tėvais (nebūtinai biologiniais) ir pradėjus auginti mažylį vyksta tam tikri smegenų pokyčiai: padidėja hormonų oksitocino, serotonino ir dopamino. Šių hormonų lygis tiek tėvams, tiek globėjams padidėja bendraujant su kūdikiu.
Dar vienas tyrimas atkleidė, kad tiek moterys, tiek ir vyrai geba vienodai gerai atpažinti kūdikio verksmą. Tai tik dar kartą įrodo, kad motinystės instinktas veikiau yra pramanas nei realybė. Taigi, gebėjimas atpažinti kūdikio verksmą įgyjamas su mažyliu praleidžiant daugiau laiko, o su lytimi tai nesusiję.
Neturiu motinystės instinkto: ar jis kada nors pabus?
Kaip minėta, stereotipas, kad moteris turi norėti turėti vaikų ir instinktyviai žinoti, kaip jais rūpintis, sukuria didelį spaudimą apie motinystę niekada nesvarsčiusioms moterims. Taip pat šis stereotipas menkina tėčių reikšmę auginant vaikus, o juk abiejų lyčių atstovai vienodai pajėgūs auginti vaikus ir jais rūpintis.
Tačiau gera žinia – ta, kad gyvename laikais, kai daugelis išdrįsta pasakyti frazę „nenoriu turėti vaikų ir niekada jų neturėsiu“. Jeigu moteris jaučiasi gerai, nebūtina visais būdais bandyti tą instinktą pabudinti.
Kodėl moteris nenori turėti vaikų
Jeigu moteris vis tiek norėtų ieškoti nenoro susilaukti vaikų priežasčių, svarbu žinoti, kad jos dažnai slypi pasąmonėje: labai dažnai tokį sprendimą lemia vaikystės traumos, tad sėkmingai su jomis susitvarkius požiūris gali kardinaliai pasikeisti.
Verta atminti, kad noras tapti tėvais ne visuomet yra įgimtas, o nemažai žmonių taip niekada ir nepajunta noro / poreikio turėti vaikų. Natūralu, kad vaikų nenorintis susilaukti asmuo gali puikiai save realizuoti darbe ir siekti karjeros: jis randa būdų, kaip „atiduoti duoklę“ ir, pavyzdžiui, tampa puikiu mokytoju arba treniruoja perspektyvią jaunučių futbolo komandą.
Ir, galiausiai, jei laikytumėmės požiūrio, kad viskas įgyjama per patirtis, tai net ir neturėdamos to menamo motinystės instinkto vis tiek galite būti puiki mama.
