Namuose – daugiau vaikų: neišnešioto kūdikio broliai ir seserys

RMC42 | Shutterstock.com

Priešlaikinio gimdymo suplanuoti neįmanoma – viskas vyksta spontaniškai, o didžiulį šoką patiria ne tik neišnešioto naujagimio tėvai, bet ir namuose likę vyresnieji vaikai. Pasitaiko atvejų, kad kai gimsta neišnešiotas vaikelis, šeima augina vos 1–2 metų dar tebežindomą mažylį. Būtent jam sudėtingiausia suprasti, kur staiga dingo mama: jis vienu metu neteko ir artimiausio žmogaus, ir efektyviausio nusiraminimo būdo bei maisto šaltinio.

Vyresnieji vaikai gali mamos dingimą traktuoti kaip atstūmimą, išblėsusią meilę jiems ir t. t. Taigi kaip turėtų elgtis neišnešioto naujagimio tėvai, kad neišnešioto kūdikio broliai ir seserys jaustųsi nenuskriausti, tuo pačiu visiškai pasirūpinant ir ligoninėje esančio mažylio poreikiais?

Kokios emocijos lydi visą šeimą gimus neišnešiotam kūdikiui?

Rūpinimasis naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje gydomu mažyliu dažnai dar vadinamas emociniais amerikietiškaisiais kalneliais: vieną akimirką tėvai jaučia palengvėjimą, kad viskas lyg ir baigėsi gerai, kad mažylis – pagaliau su jais, nors ir gimė anksčiau laiko, kitą akimirką juos kamuoja nerimas, nežinia, jie jaučiasi pavargę ir išsekę.

Tačiau tą patį galima pasakyti ne vien tik apie neišnešioto kūdikio tėvus, bet ir brolius bei seseris: šis laikotarpis – kupinas iššūkių visiems šeimos nariams.

Mamą labai dažnai kamuoja dviprasmiški jausmai: ji jaučiasi kalta, kad turi likti su neišnešiotu naujagimiu ligoninėje, arba – priešingai – palikti naujagimį ir grįžti pas namuose likusius kitus mažamečius vaikus, kai tuo metu ligoninėje likusiu mažyliu laikinai rūpinasi tėtis ar kitas artimasis.

Svarbiausia – kalbėtis su vyresniais vaikais ir paaiškinti, kodėl mama turi būti ligoninėje

Taigi – visų pirma – vyresniems šeimoje augantiems vaikams labai svarbu suprantama kalba paaiškinti, kodėl mamos šiuo metu nėra namuose, kodėl juos prižiūri tėtis arba seneliai, papasakoti, kad dabar jie – vyresnysis brolis arba vyresnioji sesė ir turės tam tikrų naujų pareigų. Nenuvertinkite vaiko, esą jis per mažas suprasti: geriau bent pabandyti negu ignoruoti situaciją ir apsimesti, kad nieko nenutiko.

Kartais ir patiems tėvams, kurie yra pasimetę ir psichologiškai palūžę, sudėtinga atsakyti į visus vyresnėliams kylančius klausimus, todėl galima pasikonsultuoti su psichologu, kaip tinkamai su vaikais kalbėtis ir kaip padėti jiems greičiau įprasti prie pokyčių.

Taip pat galima paieškoti literatūros šia tema – ne vien psichologinės, bet ir grožinės. Šia tema išleistas ir specialus leidinys – „Ketvirtadienį: knyga broliams ir sesėms“. Tai rašytojo Tomo Dirgėlos ir viso būrio specialistų kurta pasaka neišnešioto ar sunkiai sergančio naujagimio 2–7 m. broliams ir sesutėms ir apskritai visiems vaikams. Leidinys lavina vaikų emocinį intelektą, plečia žinias.

Daugiau informacijos apie leidinį ir projektą neišnešioto kūdikio broliams ir sesėms galima rasti šiame puslapyje.

Kaip vyresniems broliams ir sesėms padėti užmegzti ryšį su naujagimiu?

Vyresniems broliams ir seserims gali būti sunku priimti faktą apie naujagimio gimimą, ypač kai jie jo nemato ir negali aplankyti. Dažnai neišnešioti naujagimiai intensyviosios terapijos skyriuje praleidžia net kelis mėnesius, todėl tėvams reikia ieškoti būdų suartinti broliukus ir sesutes. Kaip tai padaryti?

Kasdien bendraukite su namuose likusiais vaikais. Šiuo metu kaip niekada anksčiau paprasta palaikyti ryšį telefonu, virtualiai bendraujant per socialinių tinklų programėles, vaizdo skambučiais ir t. t. Tad kasdien vyresniems vaikams rašykite, skambinkite: pasakokite, kaip jaučiasi naujagimis, kokios procedūros jam buvo atliktos, kiek svorio jis priaugo, kokios nuotaikos buvo, taip pat pasiteiraukite, kaip praėjo vyresnėlių diena. Jei skambinsite vaizdo skambučiu, būtinai per fotokamerą parodykite mažiausią šeimos narį.
Siųskite vaikams naujagimio nuotraukas. Vyresniems vaikams apsilankyti intensyviosios terapijos skyriuje, ypač CODIV-19 pandemijos metu, veikiausiai nebus galimybių, tad nuotraukos, trumpi filmukai, kuriuose įamžintas naujagimis, padės broliams ir sesėms greičiau užmegzti ryšį su mažyliu.
Paprašykite vyresnių vaikų, kad jie rašytų dienoraštį, nupieštų piešinių ar paruoštų naujagimiui dovaną, pavyzdžiui, dekoruotų jo drabužėlius. Būtų smagu, jei vyresni vaikai rašytų dienoraštį ir dalytųsi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai mažylis gulėjo ligoninėje. Taip pat paprašykite, kad jie broliukui ar sesutei nupieštų piešinių arba specialiais dažais dekoruotų drabužėlį (smėlinuką, šliaužtinuką ar marškinėlius). Tai dar vienas būdas suartinti šeimą ir padėti vaikams suvokti, kad jie tapo vyresnėliais ir nuo šiol turės globoti naujagimį.
Jei tik įmanoma, mama bent trumpam turėtų grįžti namo ir skirti dėmesio namuose likusiems vaikams. Labai dažnai neišnešiotų naujagimių mamos visą savo dėmesį skiria mažyliams, laikinai tarsi pamiršusios viską aplink, tačiau, jei tik nėra apribojimų dėl pandemijos, labai svarbu bent 1–2 kartus per savaitę grįžti namo ir pabūti su vyresniais vaikais. Pasistenkite, kad kartu praleistas laikas būtų kokybiškas, t. y. mamai ne atliekant buities darbus ir „kuopiant“ namus, gaminant maistą, tačiau žaidžiant su vaikais, einant į parką ar kiną, važinėjantis dviračiais ir pan.