Natūralus gimdymas ar „cezaris“: kas geriau?
Aktualios diskusijos apie cezario pjūvio operaciją – mūsų forume:
Vos išgirdus žodį „cezaris“ dauguma būsimų gimdyvių suklūsta: juk moteris negali rinktis gimdymo būdo.
Cezario pjūvis – ne bet koks gimdymo būdas. Tai chirurginė intervencija į moters organizmą, kuri vienoms moterims kelia siaubą, nes jos nori gimdyti tik natūraliai, bet štai kitoms, atrodo, lengvesnio gimdymo alternatyva ir, jei galėtų, sugalvotų ir priežasčių, ir paprašytų.
Tad kokie tie skirtumai? Kokios grėsmės ir galimybės?
Daugiau apie cezario pjūvį skaitykite:
„Geresnis gimdymo būdas“: per drąsu?
Įdomu, kiek moterų rinktųsi cezario pjūvio operaciją, jei galėtų?
Ar galima sakyti, kad vienas būdas geresnis už kitą? Pasitelkime statistiką ir pabandykime išsiaiškinti pagrindinius momentus.
Lietuvoje moterys dažniausiai gimdo natūraliai. Cezario pjūvis atliekamas mažiau kaip trečdaliui (apie 30 proc.) gimdančių moterų. Ir nenuostabu: mūsų šalyje gimdymo būdo rinktis negalima. Cezario pjūvio operacija skiriama tik tuo atveju, jei pasireiškia ir galima natūralaus gimdymo komplikacijų rizika.
Kokios galimos komplikacijos?
Kokios galimos komplikacijos abiem atvejais? Gimdyti natūraliai yra įprasta, ir nė vienu atveju „privalumų“, ko gero, ieškoti neverta, tačiau šie gimdymo būdai tikrai nėra tapatūs.
Komplikacijos gimdant natūraliu būdu:
- lytinių organų, tiesiosios žarnos, išangės, šlaplės įplėšimai;
- kraujavimas;
- infekcijos;
- hematomos;
- šlapimo takų ir (arba) tiesiosios žarnos traumos;
- trombozė (dažniausiai kojų ir dubens srityje);
- vaisiaus vandenų patekimas į moters kraujotaką;
- kartais gimdant natūraliai tenka panaudoti specialias žnyples arba vakuumą, o tai gali turėti įtakos kūdikiui;
- moterys neretai skundžiasi, kad po natūralaus gimdymo išplatėjo makštis, o dėl to gali kiek nukentėti sekso kokybė.
Komplikacijų gali patirti ne tik mama, bet ir kūdikis. Kai kurios jų gana lengvos: galimas netyčinis vaikelio odelės nubrozdinimas, kūdikio išgąstis, jam nemalonios emocijos. Kitos pakankamai rimtos: naujagimio kaukolės arba raktikaulių lūžiai, smegenų pažeidimai. Taip pat galimas nervų sužeidimas peties srityje arba vaisiaus vandenų įkvėpimas gimimo metu.
Gimdymas – ne pati maloniausia patirtis, tačiau ji neišvengiama, pasirinkus biologinę motinystę
Natūralus gimdymas iš tiesų nėra labai maloni patirtis: tai labai skausmingas procesas, galintis trukti nuo kelių iki keliolikos valandų (o kartais – ir ilgiau). Jo metu kūdikis gali pradėti dusti, jam aplink kaklą gali būti apsisukti virkštelė. Galimas ir cerebrinis paralyžius.
Net jei fiziškai toks gimdymas sėkmingas, gimdymo metu tiek mama, tiek kūdikis gali patirti didelę emocinę traumą, o po jos atsigauti reikia nemažai laiko, kai kuriais atvejais – ir specialistų pagalbos.
Komplikacijos nusprendus daryti cezario pjūvio operaciją:
- kraujavimas arba kraujo krešėjimo sutrikimai;
- gimdos pašalinimas, visiškas vaisingumo dingimas arba jo sumažėjimas;
- žarnų, šlapimtakio, šlapimo pūslių pažeidimas;
- komplikacijos, susijusios su anestezija;
- infekcijos (pilvo arba šlapimo takų);
- tromboembolija;
- mažakraujystė;
- gimdos uždegimas;
- pilvo sąaugos;
- mamos neretai skundžiasi, kad randas gyja ilgai (apie pusę metų), ir dėl to jos negali sportuoti.
Mažesnės komplikacijos, taikant cezario pjūvio operaciją?
Nors neoficialios moterų apklausos ir medicininės apžvalgos rodo, kad teoriškai cezario pjūvio operacija, palyginti su natūraliu gimdymu, gali turėti mažiau komplikacijų, daugelis gydytojų laikosi kitokios nuomonės. Jų teigimu, nepaisant įvairių moterų baimių, natūralus gimdymas yra daug saugesnis nei vadinamasis cezaris.
Įdomu tai, kad Skandinavijos šalys, įskaitant ir Olandiją bei Islandiją, jau kurį laiką rodo vienus geriausių perinatalinių rodiklių Europoje. Šiose šalyse cezario pjūvio operacijų skaičius yra itin mažas.
Ne pasirinkimas „iš noro“, bet atsižvelgiant į sveikatą
Abu gimdymo būdai iš tiesų turi ir privalumų, ir trūkumų. Kiekvienas atvejis – absoliučiai skirtingas, kaip ir skirtingas poreikis: viskas priklauso nuo mamos sveikatos, būklės, situacijos, indikacijų, ir būdas parenkamas atsižvelgiant į bendruosius rodiklius bei kūdikio sveikatą.
Visada svarbiausia – sveikata, o ne teoriniai rodikliai. Turi būti užtikrintas maksimalus saugumas gimdymo metu, kad vaikelis ateitų į pasaulį kuo lengviau, o mama kuo greičiau atsigautų po gimdymo.
Gydytojo pareiga ir atsakomybė – užtikrinti, kad kiekvienai gimdyvei būtų parinktas būtent jai tinkamas gimdymo būdas. Tai ne mūsų, moterų, norai ir pasirinkimai, tai – fiziologija.