Nauja mokykla: kaip padėti vaikui greičiau adaptuotis?

Mergaitė sėdi matematikos kabinete gorillaimages | Shutterstock.com

Rugsėjis – iššūkių metas tiek pirmokams, tiek ir pradedantiems lankyti naują mokyklą mokiniams: jiems neramu, ar pavyks pritapti naujame kolektyve, ar ras draugų. Tuo pat metu nerimauja ir mokinių tėvai: jie svarsto, ką reikės daryti, jei vaikui nepavyks greitai adaptuotis ar, dar blogiau, jis patirs patyčias. Ne menkesnė užduotis prasidėjus naujiems mokslo metams tenka ir mokytojams: jie turi padėti naujiems mokiniams įsilieti į kolektyvą, raginti senbuvius bendrauti su naujokais, skatinti draugiškumą ir toleranciją.

Taigi, kaip padėti vaikams greičiau pritapti mokykloje ir ką gali padaryti patys vaikai, jų tėvai ir mokytojai?

Kodėl vaikams taip svarbu pritapti naujame kolektyve?

Mokykla – tai vieta, kurioje mokiniai ne tik įgyja žinių, bet ir susiranda draugų, mokosi bendrauti, bendradarbiauti. Žmogus iš prigimties nori būti kolektyvo dalimi – tai natūralus poreikis.

Mokiniai bendraudami dalijasi žiniomis, patirtimi, mokosi priimti skirtingas nuomones, ugdo kritinį mąstymą, sekdami kitų pavyzdžiu tobulėja.

Kokie vaikai lengviau pritampa mokykloje?

Lengviau pirmoje klasėje adaptuojasi komunikabilūs, aktyvūs vaikai, iki tol jau turėję ugdymo patirties (lankę darželius), o ramesniems, uždaresniems, jautresniems vaikams dažnai kyla sunkumų.

Jei mokinys nepritampa klasėje, gali kilti šių sunkumų:

  • su vaiku niekas nebendrauja;
  • vaikas patiria patyčias;
  • vaikas jaučiasi vienišas;
  • mažėja vaiko pasitikėjimas savimi, jis vis labiau užsisklendžia savyje;
  • sumažėja vaiko motyvacija mokytis, prastėja pažymiai;
  • vaikas nenori eiti į mokyklą, praleidžia pamokas ir t. t.

Vaiko, tėvų ir mokytojų pagalba adaptuojantis naujoje mokykloje

Vaiko indėlis siekiant sklandesnės adaptacijos mokykloje

Vaiko asmeninės savybės. Vaikas turėtų pagalvoti, kokios asmeninės savybės galėtų apsunkinti jo adaptaciją naujoje mokykloje, ir stengtis bent kiek šias savybes pakoreguoti. Jei kyla didelių sunkumų, galima kreiptis į psichologą.

Bendravimas su būsimais bendraklasiais. Taip pat vaikas dar iki prasidedant naujiesiems mokslo metams gali ieškoti galimybių pabendrauti su būsimaisiais bendraklasiais: vyresni mokiniai jau gali paieškoti bendraklasių socialiniuose tinkluose, pradėti lankyti toje mokykloje organizuojamą būrelį ir kt.

Prisistatymas bendraklasiams. Jau prasidėjus mokslo metams mokinys turėtų sukaupti visą drąsą ir prisistatyti klasės draugams, su jais pabendrauti. Mokinys gali suorganizuoti susitikimą su bendraklasiais neformalioje aplinkoje. Pavyzdžiui, jei mergaitė skundžiasi, kad klasėje nepavyksta susidraugauti su kitomis mergaitėmis, ji gali pakviesti jas į išvyką, kavinę, kiną ir kt.

Tėvų indėlis siekiant sklandesnės adaptacijos mokykloje

Ruošimas būsimiems pokyčiams. Dar gerokai iki prasidedant mokslo metams būtina pradėti vaiką ruošti būsimiems pokyčiams. Tai daryti reikėtų atsižvelgiant į vaiko asmenybės ypatumus (pavyzdžiui, jei vaikas – nedrąsus, galima leisti jį į stovyklas, būrelius ir pan., kur jis turėtų kuo daugiau galimybių bendrauti).

Socialinių įgūdžių ugdymas. Tėvai dažnai labai daug dėmesio skiria akademiniams vaikų pasiekimams, pamiršdami asmenybės ir socialinių įgūdžių, savarankiškumo ugdymą. Pavyzdžiui, tėvai neturėtų nuolat paranojiškai tikrinti, ar vaikas tinkamai atliko namų darbus ar užduotis atlikti už vaiką.

Laiko ir dienotvarkės planavimas. Tėvai gali padėti vaikui planuoti laiką ir dienotvarkę. Pavyzdžiui, tėvai gali priminti įsijungti žadintuvą ryte, padėti apskaičiuoti laiką, kad vaikas neskubėdamas spėtų nusiprausti, apsirengti, papusryčiauti. Kai vaikas viską spėja, geresnė jo nuotaika, o kartu tai ir vienas sėkmingesnės adaptacijos veiksnių.

Dėmesys vaikui. Taip pat tėvai kasdien turėtų skirti vaikui dėmesio, paklausti, kaip jam sekėsi mokykloje, kokių sunkumų iškilo. Kitaip tariant, vaiką būtina išklausyti parodant, kad jis visada ir visais klausimais gali kreiptis į tėvus. Uždaresni vaikai nesėkmės atveju linkę užsisklęsti savyje, nesidalyti problemomis su artimaisiais, todėl tėvų užduotis – stebėti, ar vaikas geros nuotaikos, ar neieško dingsčių neiti į mokyklą ir pan. Geriausia vaiko klausti, ne kaip sekėsi mokykloje, bet klausimus sukonkretinti, pavyzdžiui, kokios pamokos tądien vyko, ar bendravo su klasės draugais, kurios pamokos patiko, ką naujo išmoko / sužinojo ir t. t. Tėvai turėtų perimti stebėtojų vaidmenį ir patarti vaikams, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje: tai turėtų palengvinti vaiko adaptaciją.

Laikas kartu su vaiku. Adaptacijos laikotarpiu tėvai turėtų ieškoti būdų vaiką prablaškyti, drauge kokybiškai leidžiant laiką (žaidžiant žaidimus, pramogaujant ir kt.).

Pozityvus požiūris. Labai svarbus ir tėvų pozityvumas: jeigu tėvai vaikui įdiegs, kad adaptacijos sunkumus galima greitai ir lengvai įveikti, tikėtina, kad taip pat galvos ir vaikas, ir jam greičiau pavyks įveikti mokykloje kylančius sunkumus.

Mokytojų indėlis siekiant sklandesnės adaptacijos mokykloje

Įvairių veiklų organizavimas. Mokytojai mokslo metų pradžioje turėtų organizuoti įvairias veiklas, skirti grupines užduotis, padėsiančias mokiniams susipažinti.

Daugiau dėmesio naujokams. Mokytojai klasės naujokams laikinai turėtų skirti daugiau dėmesio, tačiau dėmesį turėtų rodyti subtiliai, kad nenukentėtų kitų vaikų interesai.

Forumas gyvai
Yrma Yrma prieš 1 min.