Nekomplikuoto nėštumo priežiūra pas šeimos gydytoją arba akušerį

Tinkamo sveikatos priežiūros specialisto pasirinkimas nėštumo metu – vienas svarbiausių sprendimų. Daugelis moterų pirmiausia pagalvoja apie akušerį ginekologą, tačiau svarbu žinoti, kad pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas ir patvirtintas metodikas mažos rizikos nėštumą gali prižiūrėti ir šeimos gydytojas arba akušeris. Daugeliui šeimų tai gali būti puikus pasirinkimas, ypač jei gydytojas šeimą gydo jau ilgą laiką.

Lankytis pas šeimos gydytoją gali būti patogiau, jis išsamiai yra susipažinęs su pacientės sveikatos istorija, taip pat gali būti užtikrinamas paslaugų tęstinumas (t. y. pas šį gydytoją bus lankomasi ir vėliau, jau po gimdymo).

Jei nėščiąją prižiūri šeimos gydytojas, ji pas akušerį ginekologą siunčiama bent 2–3 kartus atlikti ultragarsinių tyrimų, kartais prireikia kitų specialistų konsultacijų.

Kodėl nėštumo priežiūrai verta rinktis akušerį? Esminiai privalumai

Akušeris yra medicinos gydytojas, prižiūrintis pacientes nėštumo, gimdymo metu ir pogimdyminiu laikotarpiu. Akušeriai yra motinos ir vaisiaus medicinos specialistai.

Pagrindiniai akušerių teikiamos nėštumo priežiūros privalumai:

• Turi specifinės patirties ir žinių. Akušeriai gali gydyti tipines nėštumo komplikacijas, atlikti būtinąsias intervencijas. Jų įgytos išsamios medicininės žinios užtikrina, kad jūs ir jūsų vaikelis gautų aukščiausio lygio priežiūrą.
• Gali atlikti chirurgines procedūras. Jei prireiktų skubių chirurginių intervencijų, akušeris turi tam reikiamų žinių ir įgūdžių.
• Akušeris nėščiąsias prižiūri nuo pat pastojimo iki pogimdyminio laikotarpio, užtikrindamas priežiūros tęstinumą – reguliarias patikras, diagnostinius tyrimus ir bendrąją sveikatos priežiūrą. Tiesa, po gimdymo priežiūrą turi tęsti šeimos gydytojas.
• Nustato galimą riziką ir padeda ją sumažinti. Anksti diagnozuojant problemas galima laiku pradėti gydymą, pasiekti optimalius rezultatus.
• Parengia individualų gimdymo planą. Akušeriai, atsižvelgdami į medicinines indikacijas ir moters pageidavimus gimdymo metu, parengia individualų gimdymo planą.
• Prieiga prie specialistų ir procedūrų. Akušeriai dažnai dirba ir ligoninėse, tad nėštumo priežiūrai pasirinkę šį specialistą, galėsite lankytis pas kitus specialistus, turėsite prieigą prie pažangios medicininės įrangos.

Kodėl nėštumo priežiūrai verta rinktis šeimos gydytoją? Pagrindiniai privalumai

Nėštumo priežiūra pas šeimos gydytoją turi tam tikrų privalumų:

• Su gydytoju jau užmegztas ryšys. Šiuo permainingu laikotarpiu šeimos gydytojo palaikymas gali būti labai reikšmingas. Vienas didžiausių privalumų – jau užmegzti santykiai. Šeimos gydytojas yra susipažinęs su pacientės ligos istorija. Pavyzdžiui, jeigu anksčiau pasireiškė nerimo sutrikimas, gydytojas nėštumo metu daugiau dėmesio skirs psichikos sveikatai.
• Paslaugų tęstinumas. Ryšys su specialistu puoselėjamas ir po gimdymo. Gydytojas rūpinsis ne tik moterimi po gimdymo, tačiau gali tapti ir naujagimio gydytoju. Taigi, didėjanti šeima daugelį paslaugų gali gauti iš vieno specialisto.
• Patogumas ir pasiekiamumas, lankstesnis vizitų laikas. Nėštumą prižiūrint skirtingų sričių specialistams, gali būti sudėtingiau derinti vizitus. Nėštumo priežiūrai pasirinkus šeimos gydytoją, vizitus planuoti – kur kas paprasčiau, nereikia vykti į kitą rajoną ar net miestą. Šeimos klinikose vizitų laikas dažnai yra lankstesnis, tad ne visuomet reikės išeiti iš darbo ar vizitus derinti prie kitų įsipareigojimų.

Kodėl nėštumo priežiūrai kartais nepatariama rinktis šeimos gydytojo?

Nėštumo priežiūra pas šeimos gydytoją neretai sulaukia kritikos ir prieštaringų vertinimų. Tai suprantama, nes:

• Ribota specializacija. Šeimos gydytojas yra plataus profilio specialistas, tačiau nėštumas turi daug specifikos (vaisiaus vystymasis, rizikų vertinimas, ultragarsiniai tyrimai ir kt.). Jei gydytojas nėščiųjų neprižiūri nuolatos, žinios gali būti ribotos.
• Mažiau praktinės patirties. Akušeriai ginekologai kasdien mato besilaukiančias pacientes, tad greičiau atpažįsta komplikacijas ir problemas.
• Šeimos gydytojas dažniausiai turi mažiau realios praktikos, tad sudėtingesnėmis situacijomis galite pasijusti mažiau užtikrintos. Šeimos gydytojui gali būti sunkiau valdyti sudėtingesnius atvejus, kai nėštumas iš nerizikingo tampa rizikingu.
• Ribotos diagnostikos galimybės. Nėštumo priežiūrai svarbūs ultragarsiniai tyrimai bei specialistų vertinimai. Šeimos gydytojas dažniausiai neturi reikiamos įrangos, tad turi siųsti pas kitus specialistus. Dėl to gali prireikti daugiau vizitų, procedūros gali būti atliekamos vėliau, nei reikėtų.
• Laiko ir dėmesio trūkumas. Dažnai šeimos gydytojai turi labai daug pacientų – prižiūri ir mažus vaikus, ir lėtinėmis ligomis sergančius vyresnio amžiaus pacientus. Tad reikia įvertinti, ar šeimos gydytojas turės galimybę nėščiajai skirti pakankamai dėmesio, ar prireikus pagalbos bus lengva pas jį patekti ar prisiskambinti, skubiai gauti siuntimą pas kitus specialistus ir t. t. Nėščiųjų priežiūrai dažniausiai reikia daugiau laiko ir nuoseklaus stebėjimo.
• Komunikacijos skirtumai. Kartais problema gali būti ne šeimos gydytojo kompetencija, bet komunikacijos trūkumas: šeimos gydytojas nepakankamai išsamiai paaiškina, kas vyksta, nesuteikia pacientei saugumo jausmo, kuris nėštumo metu – ypač svarbus. Akušeriai ir akušeriai ginekologai, turintys daugiau nėštumo priežiūros patirties, yra pratę parinkti tinkamus žodžius, žino, kokie klausimai dažniausiai kyla nėštumo metu, kas gali būti neaišku ir pan.

Kuo skiriasi mažos ir didelės rizikos nėštumas?

Mažos rizikos nėštumas reiškia, kad moteriai nepasireiškė reikšmingų sveikatos sutrikimų (pavyzdžiui, aukštas kraujospūdis ar nėščiųjų diabetas) ar kitų nėštumo komplikacijų.

Didelės rizikos nėštumas - tam tikri veiksniai gali padidinti nėštumo riziką. Tai gali būti esamos sveikatos problemos, daugiavaisis nėštumas (kai laukiamasi dvynių, trynukų ar daugiau vaikelių) ar kai komplikacijų kilo jau nėštumo metu. Didelės rizikos nėštumui jau reikia specializuoto akušerio ginekologo priežiūros (t.y. „netinka“ nei šeimos gydytojas, nei „paprastas“ akušeris). Šeimos gydytojas ar akušeris, nustatęs sveikatos problemų, dėl kurių nėštumas priskiriamas rizikingesniam, nukreips jus pas atitinkamą specialistą, užtikrinsiantį geriausią įmanomą priežiūrą.

Didelės rizikos nėštumo veiksniai, kuriems esant nėščiąją konsultuoja ar prižiūri gydytojas akušeris ginekologas:

1. Nepalanki akušerinė anamnezė:

• nevaisingumas;
• vienas ir daugiau iš eilės neišnešioti nėštumai (vėlyvi (≥14+0 nėštumo savaitės) persileidimai ir (ar) nesivystantys nėštumai) ir (ar) priešlaikiniai gimdymai);
• cezario pjūvio operacija;
• gimdos operacija;
• eklampsija ir sunki preeklampsija;
• tromboembolinės komplikacijos;
• perinatalinė mirtis;
• naujagimio centrinės nervų sistemos pažeidimas;
• naujagimio sklaidos trūkumai;
• naujagimio hemolizinė liga.

2. Nepalanki nėščiosios būklė:

• pirmą kartą gimdysianti nėščioji yra vyresnė nei 40 m.;
• pirmą kartą gimdysianti nėščioji yra jaunesnė nei 18 m.;
• nėščioji gimdysianti 5 kartą ar daugiau;
• Rh ir kita izoimuninė sensibilizacija;
• iki 12+0 nėštumo savaitės nustatytas kūno masės indeksas yra 30 ar didesnis;
• atliktas pagalbinis apvaisinimas.

3. Nėštumo patologija:

• netaisyklinga vaisiaus padėtis nuo 36+0 nėštumo savaitės;
• daugiavaisis nėštumas;
• oligohidramnionas;
• polihidramnionas;
• hipertenzinės būklės;
• kraujavimas;
• nėštumas tęsiasi po gimdymo termino (>41+0 nėštumo savaitės);
• placentos pirmeiga.

4. Vaisiaus patologija:

• stambus vaisius (svoris didesnis nei 90 procentilių);
• nepakankamas vaisiaus augimas (svoris mažesnis nei 10 procentilių);
• vaisiaus sklaidos trūkumai;
• vaisiaus vandenė;
• vaisiaus širdies aritmija.

5. Nėščiosios ligos:

• ekstragenitalinė patologija, komplikuojanti nėštumo eigą;
• cukrinis ar nėščiųjų diabetas;
• pielonefritas;
• onkologinės ligos;
• lyties organų sklaidos trūkumai;
• gimdos miomos, komplikuojančios nėštumo eigą;
• piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais;
• ŽIV, AIDS, hepatitai B ir C.