Nėštumas vyresniame amžiuje: galimybės, priežiūra, rizikos (2876)
Šiuo metu vidutinis gimdyvių amžius Lietuvoje – beveik 30 m., tačiau nemažai moterų kūdikių susilaukia ir perkopusios 35–40 m., o gimdyvių amžius kasmet didėja. Pagrindinės priežastys – noras iki susilaukiant vaikų baigti mokslus, padaryti karjerą, įsigyti nuosavą būstą, pakeliauti ir tiesiog „pagyventi dėl savęs“. Tačiau nėštumas vėlesniame amžiuje susijęs ir su tam tikrais sunkumais bei rizikomis. Kokios jos?
Vyresnio amžiaus moterų galimybė pastoti
Dažnai vyresnio amžiaus moterims sunkiau pastoti: sulaukus 30 metų, kiaušidžių rezervas (kiaušidžių gebėjimas užauginti ir subrandinti apvaisinimui tinkamus folikulus ir kiaušialąstes) po truputį pradeda mažėti. Drastiški pokyčiai įvyksta moteriai sulaukus 40–45 m.: po to kasmet tikimybė susilaukti kūdikio tampa vis mažesnė.
Kiaušidžių rezervas mažėja ne tik dėl amžiaus, bet ir dėl patirtų operacijų, endometriozės, chemoterapijos ir radioterapijos kurso, įvairių genetinių veiksnių ir kt. Kuo moteris vyresnė, tuo daugiau sveikatos problemų pasireiškia, o tai turi tiesioginės įtakos ir jos vaisingumui.
Vyresnio amžiaus nėščiųjų priežiūra
35–45 m. sulaukusių nėščiųjų priežiūros ypatumai beveik tokie pat, kaip ir jaunesnių gimdyvių, tik kur kas daugiau dėmesio skiriama genetinių apsigimimų ištyrimui.
Kiekvienas nėštumas yra skirtingas, todėl gydytojų užduotis – įvertinti visas rizikas, atlikti būtinus ir papildomus tyrimus, numatyti komplikacijas. Vyresnio amžiaus moterų nėštumai ir gimdymai retai kada priskiriami mažos rizikos: jiems visuomet skiriama daugiau dėmesio.
Nėštumo vyresniame amžiuje rizikos
Didesnė persileidimo rizika
Kuo vyresnė moteris pastoja, tuo didesnė persileidimo rizika. Manoma, kad pastojus 45 m. vidutiniškai vienas iš dviejų nėštumų baigiasi persileidimu. Senstant pakinta hormonų pusiausvyra, galimi gimdos veiklos sutrikimai ir kt. – tai dažniau ir sukelia persileidimą.
Didesnė priešlaikinio gimdymo rizika
Tyrimų duomenimis, 40 m. ir vyresnės moterys dažniau gimdo prieš laiką. Tai gali būti susiję su hipertenzija, pagalbiniu apvaisinimu, diabetu, kuriuo moteris sirgo dar prieš pastodama, invazinėmis procedūromis nėštumo metu ir placentos pirmeiga. Visi šie veiksniai susiję su amžiumi, t. y. kuo moteris vyresnė, tuo didesnė jų pasireiškimo, o tuo pačiu – ir priešlaikinio gimdymo rizika.
Didesnė rizika susirgti gestaciniu (nėščiųjų) diabetu
Vyresnės moterys dažniau serga gestaciniu (nėščiųjų) diabetu: jo rizika po 40 metų išauga net 70 proc. Dėl to svarbu atlikti reikiamus tyrimus ir nustatyti, ar insulino kiekis organizme yra pakankamas.
Didesnė nėščiųjų hipertenzijos rizika
Vyresnio amžiaus nėščiosios patiria didesnę riziką susirgti nėščiųjų hipertenzija. Tai būklė, dažniausiai pasireiškianti po 20-tos nėštumo savaitės, kai kraujo spaudimas yra 140/90 mmHG arba aukštesnis.
Dažniau prireikia gimdymo skatinimo ir didesnė dalis gimdymų užbaigiami Cezario pjūvio operacija
Kaip jau minėta, kuo moteris vyresnė, tuo didesni hormonų pokyčiai, tad gimdymą dažniau tenka skatinti. Taip pat dėl įvairių priežasčių gimdant vyresnėms moterims dažniau prireikia atlikti Cezario pjūvį.
Didesnė chromosominių patologijų rizika
Jeigu būsimajai mamai – 35 m. ir daugiau, o tėvui – daugiau nei 42 m., reikia apsilankyti pas gydytoją genetiką, kuris įvertins chromosomų ligų riziką.
Įvairių šaltinių duomenimis, bet kuriai nėščiajai rizika susilaukti chromosomine ar genetine liga sergančio kūdikio siekia apie 3–5 proc. Tačiau žinoma, kad chromosomų patologijų rizika didėja didėjant moters amžiui. Pavyzdžiui, jei moteris yra sulaukusi 35 m., tikimybė, kad kūdikis gims turėdamas patologiją, yra 1 iš 300. Jei moteriai 45 m., tokia tikimybė sieks jau 5 proc., t. y. 1 atvejis iš 20.
Dėl to vyresnėms nėščiosioms, atsižvelgiant ne tik į amžių, bet ir kitus rizikos veiksnius, dažnai skiriami genetiniai tyrimai. Dalis genetinių tyrimų gali būti atliekami jau nuo 9–12 nėštumo savaitės. Genetiniai tyrimai nėštumo metu skirstomi į 2 grupes:
- neinvazinius, leidžiančius objektyviai įvertinti riziką: tai PRISCA (ultragarsinis vaisiaus tyrimas, biocheminių nėščiosios kraujo žymenų analizė), neinvazinis genetinis prenatalinis tyrimas (NIPT).
- Invazinius diagnostinius: tai choriono gaurelių biopsija, amniocentezė (vaisiaus vandenų tyrimas), kordocentezė (virkštelės kraujo tyrimas).
Gentinių tyrimų metu nustatomos dažniausios chromosominės ligos – Dauno, Edvardso, Patau, Ternerio ir triploidijos sindromai. NIPT tyrimas leidžia nustatyti ir mikrodelecijas (nedidelius chromosomų sutrikimus), tarp kurių – Angelmano, Di Džordžo, Praderio-Vilio, 1p36 delecijos, Wolfo-Hirschhorno ir Cri-du-chat („Katės kniaukimo“) sindromai.
Kaip paruošti organizmą planuojančioms nėštumą vyresniame amžiuje?
Planuojančioms nėštumą vyresnėms moterims patariama:
- apsilankyti pas gydytojus (tarp jų – ir pas akušerį ginekologą) išsamesniam ištyrimui, atlikti visus tyrimus, jei reikia, pasiskiepyti ir kt., nes nėštumo metu daugeliu vakcinų skiepyti negalima.
- Vengti streso, kuris gerokai sumažina tikimybę pastoti vyresniame amžiuje.
- Gyventi kuo sveikiau: sportuoti, visavertiškai maitintis, atsisakyti žalingų įpročių ir kt.
- Vartoti maisto papildus. Planuojant nėštumą ir nėštumo metu ypač svarbi folio rūgštis: jos trūkumas siejamas su nervinio vamzdelio defektu. Taip pat svarbūs vitaminai B12, D ir kt. Reikėtų vengti didesnių vitamino A dozių: per didelis jo kiekis didina apsigimimų riziką.
Vaisingumo klinikos Latvijoje, cia td temute, galima butu uzklausti
https://www.ivfriga.lt/gydymas-vienisoms-moterims.html
Dar cia paskaityti ir pasidometi