Net 28 stebinantys faktai, kurių nežinojote apie nėštumą!

Nėščia moteris sėdi ant lovos 4 PM production | Shutterstock.com

Ne paslaptis, kad nėštumas keičia moters organizmą. Kai moteris nešioja kūdikį, jos kūnas turi patirti daugybę pokyčių ir prisitaikyti, kad visi devyni mėnesiai praeitų sklandžiai.

Kas vyksta? Moters organai šiek tiek pasislenka, kad atsirastų vietos kūdikiui, tačiau yra daugybė kitų subtilių pokyčių, kurie iš pirmo žvilgsnio nėra akivaizdūs.

Vaisius taip pat patiria neįtikėtinų pokyčių, kol auga gimdoje, ir galbūt žino daug daugiau, kas vyksta išoriniame pasaulyje, nei jūs įsivaizduojate.

Pateikiame net 28 nuostabą keliančius faktus apie nėštumą. Išsiaiškinkime, kodėl moters kūnas visą nėštumo laikotarpį keičiasi.

1. Gimda tampa daug didesnė

Prieš nėštumą moters gimda paprastai būna apelsino dydžio. Iki trečiojo trimestro ji gali būti maždaug arbūzo dydžio. Tiesą sakant, nėštumo metu ji gali padidėti iki 500 kartų.

2. Ilgiausias kada nors užregistruotas nėštumas – 375 dienos

Ilgiausias kada nors užregistruotas nėštumas – 1945 m. – 375 dienos. Paprastai nėštumas trunka apie 280 dienų, taigi amerikietės mergytė, pavadinta Penny Diana Hunter, nesiskubino ateiti į šį pasaulį net 100 dienų ir motinos įsčiose gyveno 12 mėnesių ir 10 dienų.

Ilgesnis nėštumas pasitaiko dažniau. Dauguma moterų teigia, kad nėštumas tęsėsi 10 ar 11 mėnesių, o ne įprastusdevynis.

3. Trumpiausias kada nors užfiksuotas nėštumas – 21 savaitė ir 4 dienos

Greičiausiai į šį pasaulį pasibeldęs ankstukas pasaulyje – 2014 m. – mamos gimdoje išbuvo vos 21 savaitę ir keturias dienas. Nors gimė taip anksti, mergytė neturėjo jokių sveikatos ar raidos problemų, o praeitais metais sėkmingai pradėjo lankyti mokyklą.

4. Nėščios moters kraujo tūris padidėja 40–50 proc.

Nėštumo metu kraujo tūris padidėja net 50 proc., kad vaisius gautų pakankamai deguonies prisotinto kraujo.

5. Nėštumo metu padidėja širdis

Širdis padidėja, kad galėtų išpumpuoti visą tą papildomą kraują aplink kūną.

6. Nėštumo metu ištinsta kojos

Dauguma moterų akcenuoja, kad nėštumo metu tinsta kai kurios kūno dalys, pavyzdžiui, kojos, kurios nėštumo metu padidėja daugiau kaip vienu dydžiu. Paprastai labiausiai „išsipučia“ kulkšnys ir pėdos.

7. Nėštumo metu gali pasikeisti net balsas

Nėštumo metu nuolat gyvenimą reguliuojant hormonams, nenuostabu, kad vyksta tam tikri pokyčiai. Pavyzdžiui, gali pasikeisti net balsas. Estrogeno ir progesterono padidėjimas gali lemti balso klosčių patinimą, o tai reiškia, kad kai kurios aukštesnės natos gali nublankti, vadinasi, moteris pradės kalbėti žemesniu nei įprasta balsu.

8. Kai kurioms nėščioms moterims pasireiškia gestacinis diabetas

Gestacinis diabetas pasireiškia tada, kai nėščiosios cukraus kiekis kraujyje yra per didelis, o kasa nespėja tiekti pakankamai insulino. Paprastai jis išnyksta po gimdymo. Kokius produktus reikėtų vartoti, o kokių vengti sergant gestaciniu diabetu – skaitykite Mityba sergant nėščiųjų diabetu.

9. Nėštumo metu suminkštėja sąnariai

Nėštumo metu organizme gaminasi hormonas, vadinamas relaksinu, kuris minkština raiščius – audinius, jungiančius žmogaus sąnarius. Sąnariai suminkštėja, kad gimdymo metu dubuo būtų lankstesnis ir pavyktų lengviau išstumti kūdikį.

10. Nėščios moters uoslė gali paaštrėti

Nėščių moterų uoslė paprastai paaštrėja pirmąjį trimestrą. Tiesa, tai gali būti vienas iš ženklų, indikatorius, kad galbūt moteris laukiasi. Paaštrėjusi uoslė gali būti puikus būdas nėščiai moteriai išvengti nesaugaus maisto.

11. Nėščios moters kūno dalių spalva gali kisti 

Per nėštumą moters kūnas keičiasi. Gali atsirasti strijų, kurių spalva paprastai blyškesnė nei viso kūno. Taip pat gali pasireikšti įvairaus tamsumo hiperpigmentinės dėmės – melazma. Dar vienas kūno pokytis – vertikali, per pilvą einanti linija, vadinama „linea nigrea“, kuri taip pat tamsėja. Ši linija atsiranda dėl hormonų pokyčių, kai moteris laukiasi.

Makštis taip pat gali pakeisti spalvą. Ji gali tapti violetinė arba melsva, gali atsirasti vadinamas Čadviko ženklas (angl. „Chadwick Sign“). Taip pat makštyje gali susidaryti varikozinės venos, tačiau jos turėtų išnykti praėjus kelioms savaitėms po gimdymo.

12. Tam tikri genai lemia, kad pastoti bus neįmanoma

Po metų bandymo pastoti pora iš esmės laikoma nevaisinga, nors tai tikrai nereiškia, kad jie niekada neturės kūdikio. Tačiau kartais genetika lemia, kad pora niekada neturės savo vaiko, o juk tapti mama būdų yra įvairių.

Chromosominėms ligoms priskiriamas įgimtas Ternerio sindromas – liga, būdinga tik moterims. Tai reiškia, kad moteris turi tik vieną lytinę X chromosomą, o ne dvi, todėl ji negali turėti savų vaikų.

Dažna vyrų nevaisingumo priežastis yra septintoje chromosomoje esančio CFTR geno mutacija, sukelianti įgimtą dvišalį vas deferens (CBAVD) nebuvimą. Tai reiškia, kad spermatozoidai negali patys pasišalinti iš sėklidžių, tačiau, laimė, gydymas gali padėti vyrams susilaukti vaikų.

13. Kraujo grupė gali lemti sėkmingą pastojimą

2010 m. tyrimas parodė, kad moterims, turinčioms 0 (I) kraujo grupę, dėl prastesnės kokybės kiaušialąsčių ir mažesnio jų kiekio gali būti sunkiau pastoti nei kitų kraujo grupių savininkėms. Pavyzdžiui, tos, kurios turi A (II) kraujo grupę, yra vaisingesnės.

14. Kraujo rezus faktorius gali būti pavojingas kūdikiui 

Nėščia moteris atlieka keletą kraujo tyrimų. Antigenai, esantys kraujo ląstelių paviršiuje, lemia kraujo grupę. Vieno iš moterims siūlomų kraujo tyrimų metu nustatoma, ar jos rezus faktorius teigiamas, ar – neigiamas. Moterims, kurių rezus faktorius neigiamas, t. y. kurios neturi D antigeno, gali kilti problemų nėštumo metu: gali susiformuoti antikūnai prieš D antigeną.

Jei moteris susilaukia kūdikio su vyru, kurio rezus faktorius teigiamas, vaikas taip pat gali turėti teigiamo rezus faktoriaus kraujo, net jei jo kraujo grupė yra neigiama. Šiuo atveju moters organizmas suformuoja antikūnus prieš rezus antigenus. Tai paprastai nėra problema pirmojo nėštumo metu, tačiau gali sukelti problemų vėlesniems.

15. Užmaršumas nėštumo metu – realu

Tyrimų duomenimis, maždaug 80 proc. nėščių moterų patiria atminties sutrikimų. Tačiau neaišku, kas tai sukelia. Tai gali būti bemiegių naktų, išsekimo ir (arba) streso pasekmė, sutinkant naują gyvybę.

16. Daugiausia dvynių pasaulyje gimsta Centrinės Afrikos Respublikoje

Centrinėje Afrikoje esančiame Benine vidutiniškai gimsta daugiausia dvynių – 27,9 dvynių poros tūkstančiui gimimų.

 17. Nėščiai moteriai gali pradėti savaime bėgti pienas išgirdus kūdikio verksmą 

Ir tai nebūtinai turi būti savas kūdikis. Pienas savaime gali imti tekėti išgirdus verkiantį ir svetimą kūdikį. Viskas „užprogramuota“.

18. Kankina rėmuo? Gali būti, kad kūdikis gims su daugiau plaukų

Tyrimas parodė, kad didesnis estrogeno ir progesterono kiekis gali skatinti plaukų augimą, taip pat atpalaiduoti stemplę. Būtent dėl to atsiranda refliuksas arba rėmuo.

19. Daugiausia vienu metu gimusių kūdikių – devyni

Halima Cissė, moteris iš Malio, 2021 m. gegužės 4 d. pagimdė devynis vaikus – penkias mergytes ir keturis berniukus, ir pagerino 2009 m. rekordą, mat tais metais sausio 26 d. amerikietei Nadya Suleman gimė aštuoni vaikai – šeši berniukai ir dvi mergaitės.

20. Būdama 30 metų pora turi 20 proc. tikimybę pastoti

Tačiau iki 40 metų amžiaus tikimybė sumažėja keturis kartus – iki 5 proc. Kaip padidinti tikimybę pastoti?

21. Nėščios moterys pagamina daugiau estrogenų per dieną, nei nesilaukiančiosios per metus

Moterys nėštumo metu užaugina placentą – papildomą organą, kuris gamina hormonus. Visą laiką nėščioji per dieną pagamins daugiau estrogeno, nei nesilaukianti moteris per trejus metus.

22. Nėščiąją gali varginti dantenų uždegimas ir blogas kvapas 

Dėl hormoninių nėštumo pokyčių moterų dantenos tampa jautresnės apnašoms, kurios gali sukelti uždegimą ir kraujavimą, vadinamą nėštuminiu gingivitu.

23. Keisti potraukiai – nėštumo pasekmė

Hormoniniai pokyčiai gali sutrikdyti nėščios moters skonio ir kvapo receptorius, todėl ji ima norėti „keisto maisto“. Potraukis į tam tikrus maisto produktus taip pat gali reikšti, kad motinai ir kūdikiui trūksta tam tikrų maistinių medžiagų. Pavyzdžiui, potraukis raudonai mėsai gali reikšti geležies trūkumą.

24. Būsimam tėčiui gali pasireikšti tokie pat simptomai, kaip ir nėščiajai

Tai vadinama kuvados sindromu arba empatiniu nėštumu (toks moterų nėštumas vadinamas psichologiniu nėštumu), kai vyras „įsijaučia“ į savo nėščios žmonos padėtį ir jam pasireiškia į nėštumo panašūs simptomai, pavyzdžiui, pykinimas, rėmuo, pilvo, nugaros skausmas, nerimas ir (arba) depresija.

25. Nėščių moterų plaukai dažnai storesni ir labiau žvilga

Tačiau jų bendras kūno plaukuotumas taip pat padidėja. Nėštumo metu moteris gali justi, kad jos plaukai tapo storesni ir sveikesni, nes jie tiesiog greičiau auga. Visgi gali padidėti ir kitų kūno dalių plaukuotumas, pavyzdžiui, pilvo, veido, nugaros.

26. Vaisiaus kamieninės ląstelės gali keliauti po kūną ir „tvarkyti“ negalavimus

Vaisiaus kamieninės ląstelės gali iš placentos migruoti į motinos organus ir padėti atstatyti pažeistus audinius. Šios ląstelės taip pat gali sukelti imuninius sutrikimus.

27. Gimdymo metu dubens kaulas atsiskiria

Dubenį jungia siaura kremzlės ir raiščio dalis, kuri gimdymo metu gali atsiskirti. Kai kurioms moterims dubuo niekada taip visiškai ir nesusijungs.

28. Nėštumas gali sukelti riešo kanalo sindromą

Nėščių moterų rankos gali patinti dėl skysčių kaupimosi audiniuose ir tai gali sukelti riešo kanalo sindromą. Kartais skystis gali kauptis riešo kanale ir spausti nervus, taigi rankos ir pirštai gali pradėti dilgčioti ir tirpti. NHS duomenimis, šiuos simptomus patiria net 60 proc.nėščių moterų.

Domina neįtikėtini faktai apie kūdikius? Skaitykite:

Susiję straipsniai

Daugiavaisis nėštumas: tikimybė, priežiūra ir rizikos

Daugiavaisis nėštumas - kai vienu metu gimdoje auga du ar daugiau kūdikių. Įprastai daugiavaisis nėštumas siejamas su didesne rizika.

Hormonas progesteronas ir jo kiekis nėštumo metu

Progesteronas - labai svarbus hormonas, užtikrinantis normalų ir reguliarų mėnesinių ciklą bei palaikantis sveiką nėštumą.

Dauno sindromo diagnozavimas nėštumo metu

Visoms nėščiosioms rekomenduojama atlikti bent pirminius tyrimus, padedančius diagnozuoti Dauno sindromą, vyresnėms nei 35 m. - papildomus tyrimus.