Nuo kokio amžiaus vaikas gali likti vienas namuose? (45)

Prieš vaikui liekant vienam namuose reikėtų pasiruošti. Tiek jam pačiam, tiek ir tėvams.
Kokio amžiaus vaikas gali likti vienas namuose pagal įstatymą?
Seniau Lietuvos įstatymai nenumatė konkrečios ribos, kada vaiką būtų galima palikti vieną namuose.
Pagal 2017-aisiais atnaujintą ir 2018-aisiais įsigaliojusį vaiko teisių apsaugos įstatymą vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės negali likti vienas be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.
Manoma, kad ilgainiui ši amžiaus riba bus didinama ir be priežiūros negalės būti paliekami ir vyresni vaikai.
Kada vaikas yra pasiruošęs likti vienas namuose?
Anaiptol ne kiekvienas 6-erių ar net keleriais metais vyresnis vaikas gali būti paliktas vienas namuose. Tai priklauso nuo paties vaiko, jo įgūdžių, būdo bruožų.
Prieš palikdami vaiką vieną namuose tėvai turėtų sau atsakyti į šiuos klausimus:
- Ar vaikas yra pakankamai suaugęs ir brandus, kad klausytų jūsų nurodymų net jums nebūnant šalia?
- Ar vaikas sugeba atrakinti ir užrakinti duris, atidaryti ir uždaryti langus?
- Ar vaikas gali savarankiškai pasigaminti/ pasišildyti maistą, išsivirti arbatos ar įsipilti kito gėrimo?
- Ar vaikui leidžiama naudotis buities prietaisais (mikrobangų krosnele, virykle, elektriniu virduliu ir kt.)?
- Ar vaikas nepasimes netikėtoje situacijoje, pavyzdžiui, pridegus maistui ir įsijungus dūmų detektoriui?
- Ką vaikas darys, jeigu telefonu paskambins arba į duris pasibels nepažįstami žmonės?
- Ar vaikas sugebės susisiekti su jumis arba kitais suaugusiais, jeigu jam reikės pagalbos, patarimo?
- Kokia bus vieno namuose likusio vaiko emocinė būklė? Ar jis didžiuosis savimi? Ar jausis nesaugai, bus išsigandęs?
Kaip paruošti vaiką buvimui vienam namuose?
Jeigu vaikas, jūsų manymu, yra pakankamai brandus, kad galėtų likti vienas namuose, būtinai jį tam paruoškite aiškiai išdėstydami taisykles, kalbėdamiesi ir žaisdami.
1. Išmokykite vaiką priimti sprendimus. Planuodami palikti vaiką vieną namuose tėvai turėtų iš anksto jį paruošti neįprastoms situacijoms.
Reikėtų pasikalbėti apie arba netgi sužaisti situacijas, kuomet vaikui teks priimti savarankišką ir greitą sprendimą.
Pavyzdžiui, ką reikia daryti trūkus vamzdžiui? Kam reikia skambinti, jeigu apsipylei karšta arbata? Kaip pasielgti, jeigu nuo skersvėjo trankosi langas?
Šie pokalbiai ir žaidimai taip pat padės susidaryti aiškesnį vaizdą, ar vaikas jau pakankamai brandus būti vienas namuose.
2. Išaiškinkite, kada skambinti namiškiams ir gelbėjimo tarnyboms. Vaikas neprivalo pats susidoroti su visomis kritinėmis situacijomis, tačiau jam svarbu mokėti paprašyti pagalbos.
Vienas namuose likęs vaikas turi turėti galimybę paskambinti ir žinoti, kada rinkti pagalbos telefono numerį 112, o kada susisiekti su tėvais, seneliais ar kitais suaugusiais.
Reikiamus telefono numerius surašykite ant lapelio, jį priklijuokite prie šaldytuvo ar kitoje matomoje vietoje. Paaiškinkite vaikui, kad, jeigu nepavyks paskambinti (išsikraus telefonas ar pan.), jis gali su šiais telefono numeriais nueiti pas kaimynus, paprašyti, kad paskambintų jie.
3. Išmokykite įvertinti, kas stovi už durų. Vaikui būtina žinoti, ką daryti, jei svetimas žmogus skambina į duris, o tėvų nėra namuose.
Reikėtų atsiminti, kad nevalia iškart atverti durų ir pirmiausia būtina pažiūrėti pro akutę bei sužinoti, kas stovi už jų. Jeigu tėvai yra įsitikinę, kad jiems nesant namuose negali ateiti kas nors iš šeimos rato, tada susitarkite su vaiku, kad jis ignoruotų durų skambučius.
Tuo atveju, jeigu vaikui tenka pačiam tėvus įleisti į būstą, susitarkite, kad būdamas prie durų paskambinsite telefonu, jog vaikai galėtų būti tikri dėl to, kas yra už durų.
Būtinai paaiškinkite, kodėl vaikai turėtų taip elgtis ir kokios galėtų būti pasekmės.
4. Susitarkite dėl elgesio taisyklių. Vienas namuose likęs vaikas turi kuo tiksliau žinoti, kas jam galima, o kas draudžiama.
Pavyzdžiui, pasikalbėkite apie skirtingų prietaisų naudojimą, televizoriaus žiūrėjimą, žaidimą kompiuteriu. Susitarkite, ar, kol jūsų nėra, vaikui reikia būti tik namuose, ar galima išeiti į lauką, parduotuvę. Aptarkite, ar vaikui leidžiama pasikviesti svečių ir pan.
5. Pasirūpinkite namų saugumu. Paliekant vaiką vieną namuose svarbu įvertinti saugumo gyvenamoje erdvėje rizikas ir laiku užkirsti joms kelią – pradedant gaisro, vagystės rizika ir baigiant nelaimingo atsitikimo pavojumi.
Privalu įvertinti namų būklę, pirmiausia – elektros tinklų ir prietaisų saugumą, santechnikos įrenginių patvarumą, įsitikinti, kad nestringa durys, langai ir kt.
6. Pasirūpinkite veikla ir užduotimis. Į bėdas įsivelia arba patys jų prisidaro nuobodžiaujantys vaikai.
Pasirūpinkite, kad vienas namuose likęs vaikas būtų užsiėmęs. Pavyzdžiui, palikite jam darbų sąrašą arba duokite vaikui labai patinkantį, jį ilgam įtraukiantį žaidimą, knygą.
7. Susitarkite dėl grįžimo laiko. Vaikas jausis ramiau ir patirs gerokai mažiau streso, jeigu tiksliai žinos, kada jūs grįšite.
Jeigu vėluojate grįžti, būtinai paskambinkite vaikui ir jį įspėkite.
8. Įspėkite patikimus kaimynus. Būtų idealu, jeigu prieš palikdami vaiką vieną namuose, susitartumėte su draugiškais, dažniau namuose būnančiais kaimynais, kad jie būtų pasirengę padėti vaikui ar paskambintų jums, jeigu jiems kils bent menkiausias įtarimas dėl vaiko elgesio, saugumo ir gerovės.
Vaiką supažindinkite su šiais kaimynais. Paaiškinkite, kad jiems galima ir reikia atverti duris, paprašyti pagalbos ar patarimo.
O kaip jūs ruošiatės atvejams, kai vaikui gali tekti likti namuose vienam?
Mano sūnus būdamas 2 vos nesukėlė gaisro, įjungė orkaite, kurioje gulėjo keptuvės, pamačiau tik tada kai pradėjo veržtis dūmai.. O jei būčiau tuo metu išėjusi su vaiku pasivaikščioti, supleskinciau svetima buta.. O, kai buvo trijų metų, aš iš nešiau šiukšles ji palikdama namuose, šiukšline max 50 metrų nuo buto durų, sekundės reikalas, jis uzsirakino namuose, teko kviesti gaisrine.. Tad labai smarkiai pasimokiau ir dabar ne sekundės vieno ne palieku, nes tokio amžiaus vaikai namie vieni, iki nelaimės žingsnis.. Aš tai nesuprantu visgi, kodėl šioje situacijoje neina pasikalbėti su tėčiu? Be puolimo, ramiai, gražiai, taikiai, nueiti ir pasakyti savo nuogąstavimus? Pažiūrėti kaip tėtis į visą tai reaguoja, su agresija, ar be, galiausiai pasiūlyti pažiūrėti vaiką, kai šis turės kita karta reikalų, o galiausiai, kur išvykusi mama? Gal kažkaip eitu su ja susisiekti?
Ir pvz, jei žmogus nedaro nieko blogo, nemanau, kad į jūsų atėjimą jis kažkaip neigiamai reaguos, pvz pas mus buvo kaimynė užklaususi, kodėl vaikutis taip dažnai verkia, pakalbėjome, papasakojau, tuom ir baigėsi