Padidėję adenoidai: šalinti ar gydyti kitais būdais?

Adenoidai – tai nosiaryklėje esančios limfinio audinio sankaupos, limfinės sistemos dalis.
Pagrindinė adenoidų kartu su tonzilėmis funkcija – padėti organizmui atremti infekcijas apsaugant nuo bakterijų ir virusų atakų. Adenoiduose kaupiasi antikūnai, kraujo kūneliai, naikinantys infekcijas.
Dažniausiai dėl infekcijos adenoidai padidėja. Prasidėjus uždegimui (adenoiditui) adenoidai pradeda nebefunkcionuoti ir sukelia daugybę problemų. Jie ne tik nebesaugo nuo mikroorganizmų, bet tampa jų kaupimosi vieta – židiniu, negana to, sutrikdo normalų kvėpavimą.
Adenoidus turi tik vaikai: paprastai šie dariniai intensyviai auga nuo 2 iki 7 m. vaikams, vėliau po truputį mažėja ir suaugus išnyksta.
Kokie simptomai rodo, kad adenodai gali būti padidėję?
- slogavimas (dažnas sekreto iš nosies tekėjimas);
- nevalingas buvimas išsižiojus;
- galvos skausmas;
- ausies skausmas;
- apsunkęs kvėpavimas: užkemšami nosies kanalai, ribojamas deguonies patekimas, tad vaikas negali tinkamai kvėpuoti pro nosį;
- kalbėjimas per nosį;
- gerklės skausmas: vaikui nuolat kvėpuojant per burną išsausėja gerklės gleivinė, ją peršti;
- knarkimas – tiek nakties, tiek pietų miego metu;
- energijos stygius.
Padidėjusių adenoidų sukeliamos komplikacijos
- Dažnos viršutinių kvėpavimo takų ligos: sloga, sinusitas, lėtinis sausas kosulys ir kt. Padidėjus adenoidams vaikas pradeda dažnai sirgti peršalimo ligomis.
- Ydingas žandikaulio formavimasis. Išvešėję adenoidai ilgą laiką negydant gali sutrikdyti viršutinio žandikaulio augimą, todėl gali pakisti veido forma ir susiformuoti netaisyklingas sąkandis. Dėl to vaikui sunkiau sukramtyti maistą, gali sutrikti apetitas, vaikas auga ir vystosi lėčiau, lyginant su bendraamžiais.
- Pakitusi veido forma: viršutinis žandikaulis atsikiša į priekį, tad veidas tampa neproporcingai pailgas.
- Klausos sutrikimai. Dėl sekreto kaupimosi vidurinėje ausyje pablogėja klausa.
- Ausų uždegimas (otitas). Dėl išvešėjusių adenoidų nuolat gali kartotis ausų uždegimas.
- Galvos skausmas. Dėl padidėjusių adenoidų gali dažnai kamuoti galvos skausmai.
- Miego apnėja. Vaikams, kurių adenoidai išvešėję, gali pasireikšti ir kvėpavimo apnėja – trumpi kvėpavimo sustojimai, sutrikdantys poilsį nakties metu, todėl vaikas dieną būna pavargęs, nervingas.
- Pakartotinis adenoidų išvešėjimas. Adenoidai gali ataugti keliais atvejais: kai jie pašalinami mažam vaikui, kai vaikas yra kamuojamas alergijų, kai nebuvo pašalinamas visas audinys.
Padidėjusių adenoidų gydymas
Padidėję adenoidai priklausomai nuo jų išvešėjimo laipsnio ir sukeltų padarinių gali būti gydomi keliais būdais:
- Konservatyvusis gydymas: purškalai, kiti preparatai, kvėpavimo pratimai ir kt.
Kai adenoidai nėra labai stipriai padidėję, gydoma šiais būdais:
- skiriama lašų į nosį;
- skiriama vaistų nuo alergijos;
- vaikas mokomas atlikti kvėpavimo pratimus ir vėl kvėpuoti pro nosį (dažnu atveju kvėpavimas pro burną tampa įpročiu, kurio vaikui sunku atsikratyti).
Gydymas purškalais gali trukti iki kelių mėnesių ir ilgiau. Jis kartais būna neveiksmingas, tad adenoidus galiausiai tenka šalinti.
- Gydymas antibiotikais (jų skiriama prasidėjus adenoiditui)
Jei prasidėjo adenoidų uždegimas, įprastai gydoma antibiotikais. Tiesa, adenoidai gali pasidengti bioplėvėmis, tad juose virusai ir bakterijos tarsi „užrakinami“ ir konservatyvusis gydymas antibiotikais taip pat gali būti neefektyvus.
- Chirurginis gydymas: atliekama adenoidų šalinimo operacija
Adenoidų šalinimo operacija skiriama tik tuomet, kai kiti gydymo būdai neefektyvūs (tiesa, dalis medikų rekomenduoja palaukti, kol adenoidai išnyks savaime, ypač jei vaikui nereikia nuolat vartoti antibiotikų ir ligos eiga nesudėtinga).
Paprastai operuojami 3–10 m. vaikai. Operacijos metu vaikui skiriama bendroji nejautra (narkozė). Operacija – gana nesudėtinga, ji trunka apie 30 min.
Operacijos metu adenoidai nugrandomi nuo nosiaryklės paviršiaus. Vaikas po operacijos kelias valandas stebimas ir paprastai dar tą pačią dieną išleidžiamas namo. Kurį laiką po operacijos vaikas jaučia diskomfortą, skausmą, gana retai pasitaikanti komplikacija – kraujavimas. Taip pat kurį laiką iš burnos gali sklisti nemalonus kvapas, vaikas gali nežymiai karščiuoti, netekti šiek tiek svorio ir kt.
Kada geriausia operuoti? Adenoidai operuojami bet kuriuo metų laiku, tačiau dažniau operacijai pasirenkamas šiltasis metų laikas, nes operuojant vaikas turi nesirgti, nekarščiuoti (sloguojant operaciją atlikti galima, nes nuolatinė sloga – vienas iš išvešėjusių adenoidų nulemtų sutrikimų).
Pooperacinis laikotarpis. Po adenoidų šalinimo operacijos vaikui reikėtų duoti daugiau šiltų gėrimų, švelnaus, minkšto maisto (sriubos, košės ir pan.). Vaikui kurį laiką po operacijos reikėtų riboti fizinį krūvį, o bent 2 sav. nereikėtų leisti į ugdymo įstaigą, nes šiuo laikotarpiu vaikas gali būti imlesnis infekcijoms.
Adenoidų uždegimo profilaktika ir prevencija
- Imuniteto stiprinimas. Norint jų išvengti ar bent sumažinti dažnį, reikia stiprinti vaiko imunitetą – grūdinti, subalansuoti mitybą, fizinį aktyvumą, būti gryname ore, prireikus pastiprinti papildais ir kt.
- Peršalimo prevencija ir kontaktų su ligoniais vengimas. Labai svarbu vengti peršalimo, nes adenoidų uždegimas dažniausiai pasireiškia peršalus. Reikėtų riboti vaiko kontaktus su asmeninis, sergančiais ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis. Susidarius palankioms sąlygoms (vaikui peršalus ar turėjus kontaktą su sergančiuoju) adenoidų bioplėvėse įsikūrę virusai ir bakterijos padidina tikimybę susirgti, tad vaikas beveik nuolatos prastai jaučiasi.
- Tinkama higiena. Reguliariai atlikti higienos procedūras (nosies plovimas, gerklės skalavimas, dažnas rankų plovimas ir kt.).
- Konsultavimasis su gydytojais. Vos pasirodžius pirmiesiems simptomams (nuolatinė sloga, užgulusi nosis, kvėpavimas pro burną), rodantiems, kad vaiko adenodai gali būti padidėję, reikėtų kreiptis į gydytoją.