Padidėjęs baltymo kiekis šlapime nėštumo metu

Nėštumo metu bene kaskart lankantis pas gydytoją į laboratoriją reikės pristatyti ir šlapimo mėginį tyrimui. Būtent šis tyrimas atskleidžia nemažai informacijos apie moters sveikatą: pavyzdžiui, parodo, ar nėščiajai netrūksta skysčių (neišsivystė dehidratacija), ar nėra infekcijos požymių arba rimtesnių sveikatos problemų, pavyzdžiui, negresia nėščiųjų diabetas, preeklampsija (būklė, pasireiškianti maždaug 2–8 % visų nėštumų) arba jos komplikacija – HELLP sindromas. Daug duomenų atskleidžia baltymo albumino kiekis. Per didelis šio baltymo kiekis šlapime dar vadinamas proteinurija.

Kokias sveikatos problemas gali padėti diagnozuoti padidėjęs baltymo kiekis šlapime nėštumo metu ir kaip jos gydomos?

Kodėl nėštumo metu šlapime atsiranda baltymo? 

Inkstai nėštumo metu dirba itin intensyviai. Jie iš kraujo šalina medžiagų apykaitos produktus, sureguliuoja mineralų bei skysčių pusiausvyrą. Vėliau visos kenksmingos ir perteklinės medžiagos išsiskiria su šlapimu.

Pagrindinė priežastis, kodėl baltymai patenka į šlapimą – sutrikusi inkstų funkcija.

Baltymo kiekis šlapime nėštumo metu dažniausiai padidėja dėl šių priežasčių:

• Lėtinės inkstų ligos. Tikėtina, kad baltymo kiekis šlapime gali šoktelėti, jei prieš nėštumą sirgote lėtinėmis inkstų ar kepenų arba šiuos organus pažeidžiančiomis ligomis arba šeimoje yra buvę jų atvejų;
• Dehidratacijos;
• Gestacinio (nėščiųjų) diabeto;
• Hipertenzijos sukeltų būklių (preeklampsijos, eklampsijos, HELLP sindromo);
• Infekcijos (pavyzdžiui, šlapimo takų infekcijos).

Kokiais atvejais nėštumo metu padidėja baltymo kiekis? Rizikos veiksniai

Visų pirma, svarbu turėti omenyje, kad nėštumo metu su šlapimu išskiriami dvigubai didesni baltymo kiekiai – iki 300 mg per parą, o ne nėštumo metu – iki 150 mg. Šis šuolis fiksuojamas dėl padidėjusio kraujo tūrio: tuo metu automatiškai labiau apkraunami ir inkstai.

Kiti rizikos veiksniai, galintys lemti baltymo kiekio padidėjimą šlapime:

• Kūno masės indeksas (KMI) – 30 ir daugiau (t. y. nustatytas nutukimas);
• Daugiavaisis nėštumas;
• Ilgesnis laikotarpis tarp nėštumų (t. y. daugiau nei 10 metų);
• Tam tikros ligos ir sveikatos būklės: lėtinis aukštas kraujospūdis, diabetas (pirmojo ir antrojo tipo), vilkligė, migrena ir kt.;
• Moteris pastojo po apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF);
• Pastojo paauglė ir kt.

Kaip tiriamas baltymo kiekis šlapime?

Anksčiau baltymo kiekis šlapime buvo tiriamas paprasčiausiu juostelės testu, tačiau šis tyrimas nebuvo pakankamai jautrus ir atskleisdavo, ar baltymo kiekis yra mažas, ar didelis.

Tad pastaruoju metu laboratorijose tiriamas baltymo (albumino) ir kreatinino (raumenų medžiagų apykaitos produkto) kiekis šlapime.

Jei baltymo ir kreatinino santykis yra didelis, atliekamas paros šlapimo testas: per 24 val. renkamas visas šlapimas, išskyrus pirmąją rytinę porciją.

Kokie simptomai rodo, kad šlapime gali būti padidėjęs baltymo kiekis?

Jei šlapime baltymo daugiau nei 300 mg/dL, gali pasireikšti tam tikrų simptomų, kurių daugelis – panašūs į inkstų ligų simptomus:

• Čiurnų, riešų ar akių patinimas;
• Deginimo pojūtis šlapinantis;
• Padažnėjęs šlapinimasis (nors daugelis nėščiųjų vaisiui spaudžiant šlapimo pūslę įprastai ir taip šlapinasi dažniau);
• Nugaros skausmas (tai taip pat būdingas negalavimas nėštumo metu);
• Putotas arba kraujingas (rusvas) šlapimas;
• Sumažėjęs šlapimo išsiskyrimas.

Jeigu baltymo šlapime padidėjimas siejamas su preeklampsija ir eklampsija, gali pasireikšti ir šioms būklėms būdingi simptomai: 

• Rankų ir veido tinimas;
• Staigus svorio padidėjimas dėl skysčių kaupimosi;
• Aukštas kraujospūdis; 
• Regos sutrikimai (neryškus, išsiliejęs vaizdas); 
• Pilvo (dešininėje pusėje po šonkauliais) skausmas;
• Rėmuo;
• Pykinimas ar vėmimas, dusulys ir kt.

Tiesa, kartais nėščiosios nepastebi ir jokių sveikatos sutrikimų ir tik kito vizito pas gydytoją metu po tyrimo sužino, kad baltymo kiekis šlapime yra padidėjęs.

Baltymas šlapime nėštumo metu: koks gydymas bus skiriamas?

Jei baltymo kiekis šlapime nedidelis, gydymo gali ir neprireikti, tiesiog gydytojas nėščiąją atidžiau stebės. Taip pat įprastai rekomenduojama gerti daugiau skysčių. O jei baltymo kiekis didesnis, gydymas bus skiriamas atsižvelgiant į priežastį:

• Gydymas antibiotikais. Šlapimo takų infekcijos dažniausiai gydomos antibiotikais.
• Kraujospūdį mažinančių vaistų vartojimas. Gali būti skiriama vaistų, padedančių suvaldyti hipertenziją. Dalis jų yra saugūs vartoti ir nėštumo metu.
• Kortikosteroidų vartojimas. Jei buvo nustatytas HELLP sindromas, gydytojas gali skirti kortikosteroidų, palaikančių kepenų ir trombocitų funkcionavimą.
• Preeklampsijos gydymas priklausys nuo to, kiek liga yra pažengusi, kaip jaučiasi pati nėščioji. Taip pat gali būti rekomenduojama laikytis lovos režimo, nors dėl šio metodo veiksmingumo pasirodo vis daugiau prieštaringų nuomonių. Nėštumo pabaigoje dažniausiai inicijuojamas gimdymo skatinimas.

Ką daryti, kad baltymo kiekis šlapime nepadidėtų?

Baltymo kiekis šlapime nėštumo pradžioje dažniausiai šokteli dėl esamų ligų (įgimtų, genetinių), tad ne visada tam galima užkirsti kelią.

Tačiau tam tikrų prevencinių priemonių galima imtis dar prieš pastojant. Pavyzdžiui, stenkitės palaikyti tinkamą svorį: rinkitės daug liesų baltymų turinčius produktus, valgykite daug daržovių. Nuolat matuokite ir kontroliuokite kraujospūdį.

Neretai baltymo kiekio padidėjimas siejamas su dehidratacija, kuriai kelią užkirsti tikrai nesunku - tereikia gerti pakankamai vandens.