Padidėjęs ketonų kiekis šlapime nėštumo metu (ketonurija)
Reshetnikov_art | Shutterstock.com
Nenustebkite, kad bene kiekvieno vizito pas gydytoją metu teks į laboratoriją pristatyti šlapimo mėginį ištyrimui. Pastarasis padeda nustatyti daugybę nėštumui būdingų ligų ir patologinių būklių.
Plačiau skaitykite:
Įprastai organizmas kaip energijos šaltinį naudoja gliukozę (cukrų). Tačiau kai gliukozės nepakanka arba ji nepasisavinama, organizmas pradeda skaidyti riebalus – kepenyse pradedami gaminti ketonai (acetonas, acetacto rūgštis, β-hidroksibutiratas), tampantys alternatyviu svarbiausių organų energijos šaltiniu.
Tai gali nutikti laikantis griežtų dietų, intensyviai sportuojant, sergant tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu ir kt.
Padidėjęs ketonų kiekis šlapime, dar vadinamas ketonurija, nėštumo metu gali reikšti, kad sergate gestaciniu diabetu, netinkamai maitinatės arba prasidėjo dehidratacija.
Ketonų padidėjimas šlapime nėštumo metu: normos ir simptomai
Ketonų kiekis šlapime neturėtų viršyti 0,5 mmol/L.
Dėl nedidelio jų kiekio tikrai neverta nerimauti, veikiausiai nejausite ir jokių simptomų. Tačiau didelis ketonų kiekis gali daryti neigiamą įtaką sveikatai.
Simptomai, įprastai signalizuojantys, kad organizme padidėjo ketonų:
- Intensyvus troškulys (net ir geriant pakankamai vandens);
- Didelis nuovargis;
- Galvos skausmas.
Ketonų kiekis šlapime tiriamas, jei kraujyje aptinkamas neįprastai didelis gliukozės kiekis arba pasireiškė dehidratacijos požymių. Gydytojas, atsižvelgęs į šlapimo tyrimo rezultatus, gali nuspręsti, ar siekiant sumažinti ketonų kiekį šlapime prireiks specialaus gydymo.
Svarbu
Į gydytoją kuo skubiau būtina kreiptis, jei ketonų šlapime aptinkama kelis kartus iš eilės arba pastarojo tyrimo metu jų ženkliai padaugėjo, lyginant su ankstesnio tyrimo rezultatais, nėščioji jaučia nuovargį, galvos skausmą, ją pykina intensyviau nei iki tol.
Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį ir į nėštumo trukmę. Pavyzdžiui, trečiajame nėštumo trimestre, didėjant nėščiosios organizmo atsparumui insulinui ir augant vaisiaus energijos poreikiui, ketonų gamyba natūraliai suintensyvėja.
Ketonų kiekio padidėjimas šlapime nėštumo metu: galimos priežastys
Dažniausiai ketonų kiekis padidėja dėl šių faktorių:
- Negydomas ar netinkamai gydomas gestacinis diabetas;
- Dehidratacija;
- Gausus vėmimas arba viduriavimas dėl intensyviai kamuojančio rytinio pykinimo;
- Skurdi mityba – valgoma nepakankamai, nesilaikant maitinimosi rekomendacijų;
- Laikomasi mažai angliavandenių turinčios dietos (keto dietos);
- Žarnyno mikrobiotos pokyčiai;
- Per didelis fizinis krūvis;
- Tam tikra infekcija ar liga.
Ketonurijos gydymas: ką daryti, jei ketonų kiekis šlapime viršija normas?
Ketonurijos gydymas priklauso nuo ją nulėmusios priežasties:
- Tinkamas diabeto gydymas. Sergant gestaciniu diabetu būtina koreguoti mitybą ir griežčiau kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Jei vien mitybos pokyčių nepakanka, gydytojas gali skirti insulino preparatų.
- Pykinimo gydymas medikamentais. Jei stipriai pykina, gydytojas gali skirti vaistų šiam nemaloniam reiškiniui malšinti. Kartais gali prireikti į veną leisti skysčius.
- Mitybos koregavimas. Jei ketonuriją nulėmė netinkama mityba, gali užtekti tiesiog suvartoti daugiau kalorijų, ypač maisto, kuriame gausu angliavandenių.
Galimos ketonurijos komplikacijos
Kol kas moksliniuose tyrimuose dar tiksliai neatsakyta, ar padidėjęs ketonų kiekis kenkia vaisiui. Tačiau žinoma, kad labai didelis ketonų kiekis, šoktelėjęs dėl diabeto, kelia pavojų tiek nėščiajai, tiek ir vaikeliui.
- Ribojant angliavandenius, pablogėjus energijos apykaitai, gali sulėtėti vaisiaus augimas, pablogėti placentos funkcionavimas;
- Neigiama įtaka vaisiaus smegenų vystymuisi. Kai kurių šaltinių duomenimis, ketonurija gali neigiamai paveikti pažintines funkcijas ir yra siejama su mažesniu intelekto koeficientu;
- Galimas vaisiaus ir jo vidaus organų padidėjimas (tai vadinama makrosomija);
- Gali sumažėti vaisiaus vandenų kiekis (ši būklė dar vadinama oligohidramnionu), tad gali išsivystyti hipoksija – vadinamasis deguonies badas, taip pat gimdymas gali būti sunkesnis, didėja komplikacijų tikimybė;
- Gali sulėtėti vaisiaus širdies rimtas (bradikardija): ši komplikacija dažniau pasireiškia trečiąjį nėštumo trimestrą;
- Nėščiajai gali pritrūkti svarbiausių mikroelementų: geležies, folio rūgšties, vitamino D, kalcio, jodo, seleno ir kt.
Vėlgi drastiškai šoktelėjęs ketonų kiekis šlapime gali būti susijęs su debetine ketoacidoze – sunkia diabeto komplikacija, kai dėl didelio insulino trūkumo ima gamintis ketoniniai kūnai. Sergant gestaciniu diabetu ji pasireiškia retai, kur kas didesnė rizika susirgti debetine ketoacidoze kyla sergant pirmojo tipo cukriniu diabetu (tokiu atveju ji ir greičiau vystosi).
Kaip galima sumažinti tikimybę susirgti ketonurija?
Ne visada įmanoma išvengti ketonų kiekio padidėjimo nėštumo metu. Tačiau tikrai yra būdų palaikyti optimalų jų lygį:
- Reguliariai valgykite: dienos metu reikėtų valgyti bent 3 pagrindinius patiekalus ir 3 kartus užkandžiauti. Labai veiksminga priemonė – užkandis prieš miegą;
- Gerkite daug vandens (nėščiosioms patariama kasdien suvartoti apie 3 litrus skysčių);
- Valgykite kuo įvairesnių angliavandenių (pavyzdžiui, ryžių, avižų, viso grūdo dalių duonos ar makaronų). Per dieną reikėtų suvartoti bent 150–175 g angliavandenių. Sergančioms gestaciniu diabetu nėščiosioms su dietologu reikėtų pasitarti, kurie angliavandenių šaltiniai yra tinkamiausi.
- Pasistenkite suvartoti ir daugiau baltymų – mėsos, kiaušinių, pieno produktų, pupelių, tofu ir t. t.;
- Po valgio bent 15 min. pasivaikščiokite;
- Reguliariai stebėkite gliukozės kiekį kraujyje, o jei vartojate insuliną, su endokrinologu konsultuokitės dėl tinkamos šio hormono dozės.
Apibendrinant, ketonų kiekio padidėjimas šlapime nėštumo metu ne visada kelia pavojų, tačiau siunčia signalą, kad būtina atkreipti dėmesį į mitybą, ypač su maistu gaunamus angliavandenius, vartoti daugiau skysčių ir reguliariai atlikti reikiamus tyrimus.





