Pagalbinis apvaisinimas vienišoms moterims – kol kas „ne“: siūlymui nepritarta

Vienišoms moterims, norinčioms susilaukti vaiko, tačiau neturinčioms medicininių nevaisingumo priežasčių, galimybės pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu kol kas nuspręsta neplėsti. Seimo Sveikatos reikalų komitetas nepritarė tokiam siūlymui, tačiau diskusijos šiuo klausimu dar nesibaigė.

Trečiadienį, rugsėjo 23 dieną, Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą ir su juo susijusius pasiūlymus.

Vienas jų numatė galimybę pagalbinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudoti vienišoms moterims ir tais atvejais, kai nėra medicininių priežasčių, trukdančių susilaukti vaiko.

Šiam pasiūlymui komitetas nepritarė.

Vien partnerio neturėjimas nebūtų pagrindas

Pagal šiuo metu svarstomą įstatymo projekto variantą pagalbinis apvaisinimas būtų atliekamas esant medicininėms priežastims – pavyzdžiui, kai nevaisingumo negalima išgydyti kitais būdais arba nėra realios gydymo sėkmės tikimybės.

Todėl situacija, kai moteris negali natūraliai susilaukti vaiko vien dėl to, kad neturi partnerio, savaime nebūtų pagrindas atlikti pagalbinį apvaisinimą.

„Buvo toks pasiūlymas, kad vienišoms moterims, kurios negali susilaukti ne dėl medicininių priežasčių, bet tiesiog dėl to, kad gal partnerio neturi, būtų taikomas pagalbinis apvaisinimas – šitam pasiūlymui buvo nepritarta“, – po komiteto posėdžio BNS sakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Busila.

Buvo siūloma procedūros nekompensuoti

Anksčiau Seimo Žmogaus teisių komitetas buvo pateikęs kitokį siūlymą.

Pagal jį moteriai, nesančiai poroje, pagalbinis apvaisinimas galėtų būti atliekamas ir nenustačius nevaisingumo diagnozės. Tokiu atveju procedūros išlaidos nebūtų apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis – už paslaugą moteris turėtų mokėti pati.

Žmogaus teisių komitetas tokį siūlymą grindė reprodukcinėmis teisėmis ir nediskriminavimo dėl šeiminės padėties principu.

Sveikatos reikalų komitetas šiam pasiūlymui nepritarė.

Tai nereiškia, kad vienišoms moterims pagalbinis apvaisinimas apskritai draudžiamas

Svarbu atskirti dvi situacijas.

Diskusija šiuo metu vyksta ne dėl absoliutaus draudimo vienišoms moterims pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu, o dėl galimybės tai daryti nesant medicininių priežasčių.

Lietuvos Konstitucinis Teismas anksčiau yra konstatavęs, kad teisės į pagalbinį apvaisinimą negalima sieti vien su žmogaus šeimine padėtimi. Į tai atsižvelgiama rengiant naują įstatymo redakciją.

Todėl moters šeiminė padėtis pati savaime neturėtų būti kliūtis gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas, kai tam yra medicininis pagrindas.

Klausimas dar neuždarytas

Rugsėjo 23-iosios komiteto sprendimas dar nėra galutinis viso Seimo sprendimas.

Sveikatos reikalų komitetas yra pagrindinis šį įstatymo projektą svarstantis komitetas, tačiau dėl atskirų nuostatų ir Seimo narių pasiūlymų diskusijos tęsis.

Tai reiškia, kad galutinė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo redakcija dar gali keistis.

Kol kas pasirinkta kryptis tokia: vienišai moteriai vien tai, kad ji neturi partnerio, nesuteiktų teisės pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu be medicininių indikacijų.