Pagyrimas nėra lygus pagyrimui: ką sakyti vaikui vietoje „šaunuolė (-is)“?

fizkes | Shutterstock.com

 Dovilė ŠafranauskėPagarbios tėvystės koučerė, seminarų tėvams Mylu.lt seminarų autorė

Kiekvienas vaikas yra ypatingas. Ypač savas! Ir kaip dažnai mums tiesiog taip norisi jiems ir pasakyti, priminti bei džiaugtis net mažiausiais jų pasiekimais.

Ar čia yra ką pridurti?

Vaikas negali būti priklausomas nuo „išorinių apdovanojimų“

„O taip!“ – Mylu.lt platformos tėvams įkūrėja, pagarbios tėvystės koučerė Dovilė Šafranauskė pasakoja jog svarbu atskirti, kad pagyrimas nėra lygus pagyrimui. Vieni jų skatina vidinę vaikų motyvaciją ir norą užsiimti vienokia ar kitokia veikla. Kiti, didelei mūsų nuostabai, daro vaikus priklausomus nuo aplinkos pritarimo ir išorinių apdovanojimų.

Tad, prie progos, atkreipkime dėmesį, ar mūsų vaikai išgirsta tikrai tai, ką norime jiems komunikuoti? Pavyzdžiui: „Tu labai protinga“, „Kaip greitai tu viską išmoksti“, „Tu „tiksliukė“, „Tu labai stiprus“.

Pagyrimai, užuot motyvavę, sėja abejones savo gebėjimais

„Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog tokie pagyrimai didina vaikų savivertę ir skatina siekti vis daugiau. Tačiau tyrimai ir neįkainojamas Carol Dweck, Ph. D. darbas sako visai ką kita: tokie pagyrimai–etiketės, užuot motyvavę vaikus, kaip tik atvirkščiai – skatina juos saugotis ar vengti bet kokių situacijų, kuriose jie gali nepasirodyti tokie gabūs, talentingi ar protingi. Jie dažniau pasirenka lengvesnę užduotį, kuri patvirtins jų talentus, nei sunkesnę, kuriai atlikti reikės daugiau pastangų“, – pastebi D. Šafranauskė. Tuomet jiems sunkiau susitaikyti su nesėkme kažką pradėjus ir tokie vaikai nusprendžia, jog tiesiog tam nėra gabūs ar nemoka, užuot pamėginę ilgiau.

Vietoje to pastebėkime ir akcentuokime įdėtas vaiko pastangas, progresą. Paskatinkime vaiką daugiau papasakoti apie tai, kaip jam pavyko pasiekti rezultatą. Ko jis išmoko ir kaip jautėsi užsiimdamas tam tikra veikla.

„Šaunuolė (-is)“, „Geras berniukas / gera mergaitė“

Pagyrimai dažnai automatiškai išsprūsta iš tėvų lūpų ir naudojami bet kokiame kontekste, tačiau tikroji jų reikšmė taip ir lieka neaiški. Susitvarkei kambarį – šaunuolis, suvalgei košę – gera mergaitė (nesuvalgei – bloga???).

Nesunku pasimesti, bandant nuspręsti, ką reikia padaryti, jog užsitarnautum vienokį ar kitokį pagyrimą… O neretai tai nuskamba tiesiog kaip bereikšmiai, mažai vertės turintys žodžiai, į kuriuos argi verta kreipti dėmesį?

Pagyras vaikui sukonkretinkime, detalizuokime

„<...>. Dažnai pakaks ir to, jog patvirtinsime, kad matome vieną ar kitą vaiko veiksmą! Pabrėžkime kokį poveikį veiksmas turi aplinkiniams, kokia yra to veiksmo reikšmė ir svarba. O jei tai kažkas, už ką galime padėkoti, būtent taip ir padarykime!“ – pataria Mylu.lt tėvystės seminarų autorė Dovilė. 

Atsispirkime pagundai girdami vaiką lyginti jį su kitais

YPAČ su broliais ir seserimis. Verčiau akcentuokime tai, kad vaikas išmoko kažko, ko JIS PATS anksčiau nemokėjo, jam pavyko geriau nei vakar, nes jis įdėjo daug pastangų.

„Kai tu suplauni indus, jie tiesiog švyti ir spindi. Galėtum tai daryti dažniau, tiesa…?“

Liaukimės manipuliuoti pagyrimais. Visai ne iš blogos valios. Juk, atrodo, taip natūralu, jog giriame elgesį, kurį norime matyti kuo dažniau… Tačiau ar jaučiate tuose pagyrimuose manipuliacijos šešėlį? O vaikai jį pajunta akimirksniu! Tad vietoje norimo padažnėjimo, neretai sulauksime visiško atsisakymo kažką daryti.

„Girkime, skatinkime, sakykime komplimentus!“

„<...>. Kuo dažniau prisimindami tai daryti taip, jog suteiktume savo vaikams daugiau vidinės motyvacijos ir džiaugsmo savo pasiekimais, naujai išmoktais dalykais ir pergalėmis! Girkime taip, kad pagyrimai turėtų kuo daugiau prasmės ir gilintų tarpusavio ryšį. O paruoštukas tebūnie priminimu“, – linki D. Šafranauskė.

ATMINTINĖ TĖVAMS

vaiko auklėjimas, vaiko gyrimas, pagyros vaikui