Pasisveikinkime su Simonu Urbonu – tinklalaidės „Tėvai paprastai“ vedėju

Simonas Urbonas – tinklalaidės „Tėvai paprastai“ vedėjas

Pasisveikinkime su Simonu Urbonu – pirmiausia – trijų vaikų tėčiu, tada – tinklaraštininku ir socialinio turinio kūrėju. Entuziazmas, optimizmas, meilė vaikams ir gyvenimui – visa tai puikiausiai apibūdina Simoną. Nors, kaip jis sako, „gyvenime būta visko“. Ir apie viską – šis Simono interviu.

Tačiau smagiausia „Tėvų darželio“ naujiena – kiekvieną antradienį pasirodysianti Simono vedama tinklalaidė „Tėvai paprastai“. Be ribų, be užuolankų, atvirai ir paprastai Simonas su mamomis, tėčiais ir specialistais kalbės apie vaikus, šeimos problemas, psichologiją, ligas, santykius ir tiesiog gyvenimą.

Simonas kviečia visus TV3 ir „Tėvų darželio“ žiūrovus įsijungti tinklalaidę „Tėvai paprastai“ kiekvieną antradienį, nuo 19 val. Juk mes – tėvai, ir mums rūpi mūsų vaikai:

Susipažinkime artimiau su Simonu. Kalbamės apie praeitį, dabartį ir ateities planus bei netikėtai atsiradusį smagų iššūkį – tinklalaidę „Tėvai paprastai“.

Simonai, papasakokite trumpai apie savo siekius, tikslus. Kas iš tiesų yra Simonas Urbonas?

Pagal išsilavinimą esu reklamos ir multimedijos specialistas-kūrybininkas. Šiaip per gyvenimą esu nuveikęs labai daug dalykų, sukūręs daug televizinių ir ne tik projektų, skaitęs daugybę paskaitų ir vedęs seminarų įvairiausiomis temomis. Esu išsikėlęs daugybę keistų iššūkių, kuriais norėdavau patikrinti žmogaus galimybes. Taip pat į pasaulį esu paleidęs ir tris knygas, nes tai kadaise buvo mano svajonių sąraše. Tiesa, dvejus metus dirbau ir pradinukų mokytoju, o tai leido pažinti mūsų Lietuvos ateitį. Ir sakau drąsiai: ji bus nuostabi.

Beprotiškai mėgstu žygiuoti ir žygiuoti daug, nes tai mano tikėjimas, nors dar prieš 15 metų atrodė, kad patirtos sunkios traumos neleis toli nuo lovos nueiti. Tad esu žmogus nuolat ieškantis gyvenimo spalvų, ieškantis nuotykių, iššūkių, kartais juose pasiklystantis, skaudžiai krentantis, bet svarbiausia − randantis jėgų atsistoti ir ieškoti savęs toliau. Tiesa, man labai patinka motyvuoti kitus, nors neretai tos motyvacijos pačiam pritrūksta.

Pirmosios tinklalaidės „Tėvai paprastai“ filmavimo akimirkos

Kaip vertinate save apskritai? Kokie jūsų gyvenimo tikslai ir prioritetai?

Be pasiekimų, turiu visokių – ir prastesnių – savo kampų, bet žinau, kad daugelis jų susiformavo sunkesnėje vaikystėje. Dar turiu laiko tas paliktas traumas išsigydyti. Apie save esu girdėjęs įvairiausių epitetų, bet man svarbiausias ir brangiausias manęs apibūdinimas – trijų vaikų TĖTIS. Tai mano didžiausia prasmė ir didžiausias pasaulyje stebuklas.

Tai didžioji tema, kurioje gyvenu, kuriu, kurios mokausi ir į kurią gilinuosi paskutinius dešimt metų. Atrodo, praeitame dešimtmetyje patyriau daug dalykų, bet visi jie sukosi aplink tėvystę, vaikus ir šeimą. Gimus pirmai dukrai išėjau tėvystės atostogų, ir tada savo gyvenimą apsukau 180 laipsnių. Vis dar einu, nesigręžiodamas. Tai tapo mano aistra, mano pagrindine veikla, mano hobiu ir visu gyvenimu.

Keli paskutiniai metai, atrodo, nebuvo labai lengvi. Ar papasakotumėte apie juos plačiau?

Kalbant apie paskutinius kelerius metus, juose išgyvenau daug emocinių nuopuolių, patyriau, kas yra panikos atakos, susipažinau su depresijos šešėliais ir mintimis, kurios bandė mane išvesti iš proto ir net – iš gyvenimo. Teko daug kovoti, bet suprasdamas, kokias atsakingas pareigas turiu, savo glėbyje laikydamas vaikus, nepasidaviau. Žinau, kad dėl jų aš pasiryžęs nugalėti viską.

Kas yra susidūręs su juodesniu emociniu fonu, tas žino, kad norint jį nugalėti reikia mintims duoti kitokių, šviesesnių spalvų ir, žinoma, režimo. Tad išsikėliau dar vieną iššūkį, kurio metu nusprendžiau kardinaliai pakeisti savo būdą ir bandyti gyventi kitaip. Pradėjau nuo mitybos, miego, dvasinių veiklų. O paskutiniu punktu pasižadėjau atrasti naujų, širdį dainuoti kviečiančių veiklų. Ir, matyt, ne veltui sakoma, kad garsiai išsakytos mintys ima ir materializuojasi (tik dažnai joms tapus kūnu mes jų išsigąstam). Vos spėjau su savo sekėjais pasidalinti nauju planuojamu iššūkiu, ir iškart gavau pasiūlymą, kurio negalėjau atsisakyti. „Ar nenorėtum vesti podkasto apie tėvus ir vaikus, Simonai?“

Ir nedvejodamas iš karto sutikote?

Nedrąsiai esu apie tai svajojęs, bet visokios baimės, patirties stoka ir nežinomybė visada tą svajonę nustumdavo. Šiuo metu norėjau kažko naujo, todėl nesutikti negalėjau. Esu dalyvavęs daugybėje podkastų, kuriuose buvau svečias, bet dar niekada neteko būti tokių pokalbių vedliu.

Kas paskatino žengti šį žingsnį – tapti tinklalaidės „Tėvai paprastai“ vedliu?

Ši tema man yra artima širdžiai. Jei nepabandysiu, taip ir nesuprasiu, ar galiu čia būti lyg savo rogėse. Be to, bendraudamas su kitais tėvais, su psichologais, vaikų temų specialistais, mokysiuosi ir pats. O svarbiausia: galėsiu padėti kitiems tėvams, ieškantiems atsakymų. Tad kas gali būti geriau?

Ko tikitės iš šios patirties?

Gimus vaikui instrukcijos niekas neprideda, nors taip dažnai jos norėtųsi, tad tikiu, kad šiame naujame etape, šiame naujame projekte, rasime paprastų būdų, atsakymų, patarimų, kaip su vaikais augti laimėje. Nes laimės taip paprastai nenusipirksi, ji gimsta ir tai tikrų tikriausia tiesa.

simonas urbonas, podkastas, tėvai paprastai