Pavėlavome paskiepyti vaiką: ar visą skiepų kursą reikės pradėti iš naujo?
Pavėlavome paskiepyti vaiką (Shutterstock.com)
Skiepų kalendorius aiškiai nurodo, kokio amžiaus vaikui rekomenduojama konkreti vakcina, tačiau realiame gyvenime suplanuotos datos ne visada pavyksta laikytis. Vaikas susirgo, šeima išvyko, vizitas buvo atšauktas – ir staiga paaiškėja, kad nuo numatytos skiepo datos praėjo kelios savaitės ar net mėnesiai.
Tuomet tėvams gali kilti klausimas: jeigu tarp vakcinos dozių praėjo per daug laiko, ar ankstesnės dozės vis dar „skaičiuojasi“? O gal visą kursą teks pradėti iš naujo?
Dažniausiai atsakymas nuramina – pavėlavus skiepytis, vakcinacijos serijos nuo pirmosios dozės kartoti nereikia. Paprastai tęsiama nuo tos vietos, kurioje buvo sustota, atsižvelgiant į konkrečią vakciną, vaiko amžių ir jau gautas dozes. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) tokį pavėluotų dozių skyrimą vadina „catch-up“ vakcinacija.
Viena dozė jau gauta, antroji pavėlavo – ar pirmoji „nebegalioja“?
Viena dažniausių baimių – kad tarp dviejų skiepų praėjus ilgesniam laikui pirmoji dozė tarsi praranda prasmę.
Paprastai taip nėra.
PSO rekomendacijose dėl pavėluotos ar nutrauktos vakcinacijos daugeliu atvejų nurodoma tęsti skiepijimą nekartojant anksčiau gautų dozių. Kitaip tariant, jei vaikas gavo pirmąją vakcinos dozę, bet į kitą vizitą neatvyko numatytu laiku, dažniausiai nereikia grįžti į pradžią.
Tačiau konkretus tolesnis planas priklauso nuo vakcinos ir vaiko amžiaus, todėl universalaus intervalo, tinkančio visiems skiepams, nėra.
Kodėl tuomet skiepų kalendoriuje nurodomas konkretus amžius?
Jeigu pavėlavus kurso nereikia pradėti iš naujo, gali kilti kitas klausimas – kam apskritai taip tiksliai laikytis kalendoriaus?
Atsakymas paprastas: skiepijimo laikas parenkamas tam, kad vaikas apsaugą nuo konkrečių infekcijų įgytų kuo tinkamesniu metu ir kuo anksčiau.
PSO pabrėžia, kad savalaikė vakcinacija svarbi siekiant kuo anksčiau užtikrinti apsaugą nuo vakcinomis valdomų ligų. Taigi galimybė pasivyti praleistus skiepus nereiškia, kad jų datas verta sąmoningai atidėlioti.
O jeigu pavėlavome ne kelias savaites, o metus?
Net ir ilgesnė pertrauka savaime dar nereiškia, kad visas vakcinacijos kursas bus pradėtas nuo nulio.
Tokiais atvejais sudaromas pavėluotų skiepų planas, įvertinant:
- vaiko amžių;
- kokiomis vakcinomis jis jau paskiepytas;
- kiek dozių jau gavo;
- kiek laiko praėjo nuo paskutinės dozės;
- kokių skiepų trūksta pagal tuo metu galiojantį kalendorių.
PSO būtent tam turi atskiras rekomendacijas dėl pavėluotos ar nutrūkusios vakcinacijos. Jos numato, kaip tęsti skirtingų vakcinų kursus, kai vaikas pradeda skiepytis vėliau arba tarp dozių susidaro ilgesnė pertrauka.
Ar galima per vieną vizitą gauti kelis praleistus skiepus?
Kai vaikui trūksta kelių skiepų, nebūtinai kiekvienai vakcinai reikės atskiro vizito.
Priklausomai nuo vakcinų, kai kurios jų gali būti skiriamos to paties apsilankymo metu, todėl pasivijimo planas nebūtinai užtruks tiek, kiek gali pasirodyti pažvelgus į praleistų skiepų sąrašą.
Vis dėlto konkrečius skiepų derinius ir intervalus turėtų parinkti sveikatos priežiūros specialistas pagal vaiko skiepijimo istoriją ir naudojamas vakcinas.
Kur pasitikrinti, kokių skiepų vaikui trūksta?
Lietuvoje vaikai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Aktualų vaikų skiepų kalendorių skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Aktualus vaikų skiepų kalendorius – NVSC
Jeigu kyla abejonių, ar visos dozės gautos laiku, patogiausia peržiūrėti vaiko skiepijimo istoriją kartu su šeimos gydytoju ar pediatru. Ypač tai aktualu, jei skiepai buvo atliekami skirtingose gydymo įstaigose arba tarp dozių praėjo daug laiko.
Vaikas sirgo, todėl skiepą atidėjome – ar padarėme klaidą?
Vaikams susirgus skiepų datos neretai pasislenka. Tačiau vien faktas, kad numatyta vakcinos dozė buvo praleista, nereiškia, kad visas iki tol atliktas skiepijimas tapo bevertis.
Svarbiausia ne nuspręsti, kad „jau pavėlavome“, ir palikti skiepą nebaigtą, o išsiaiškinti, kada jį galima tęsti.
PSO pabrėžia, kad pasivijimo vakcinacija skirta būtent žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių negavo jiems pagal nacionalinį kalendorių priklausančių vakcinos dozių laiku.
Taigi, ar reikia pradėti nuo pirmos dozės?
Dažniausiai – ne.
Jeigu vaikas gavo vieną ar kelias vakcinos dozes, o vėliau skiepijimas nutrūko, daugumos įprastų vakcinų atveju ankstesnės dozės nekartojamos – skiepijimas tęsiamas pagal pavėluotos vakcinacijos rekomendacijas.
Tačiau skirtingoms vakcinoms taikomos skirtingos amžiaus ribos, dozių skaičius ir minimalūs intervalai. Todėl nereikėtų savarankiškai bandyti „perskaičiuoti“ kalendoriaus – geriausia su vaiko skiepų istorija kreiptis į jo gydymo įstaigą, kur bus sudarytas konkretus pasivijimo planas.
Svarbiausia – pavėluotas skiepas dar nereiškia, kad pavėluota visam laikui.





