PCV vakcina (skiepai nuo pneumokokinės infekcijos)

Sherry Yates Young | Shutterstock.com

Pagal profilaktinių vaikų skiepijimų kalendorių, Lietuvoje 2 mėnesių kūdikius rekomenduojama paskiepyti pirmąja PCV vakcinos doze, apsaugančia nuo įvairias ligas sukeliančios pneumokokinės infekcijos.

Pneumokokinės infekcijos sukėlėjas Streptococcus pneumoniae yra gana paplitęs, neretai ši bakterija gyvena visiškai sveikų žmonių nosiaryklėje ir žmogui nusilpus sukelia sinusitą, viduriniosios ausies uždegimą, plaučių uždegimą, meningitą, anginą, endokarditą ir kitas ligas. Ji pavojingesnė vaikams iki 5-erių metų ir vyresniems nei 65-erių metų senjorams.

Kada skiepijama PCV vakcina?

Lietuvoje PCV vakcina (skiepais nuo pneumokoko) pagal profilaktinių vaikų skiepijimų kalendorių skiepijami 2, 4 ir 12-15 mėnesių sulaukę vaikai.

Paskutinioji sustiprinančioji vakcinos dozė gali būti įskiepijama šiek tiek vėliau, vaikui sulaukus 15-16 mėnesių, drauge su rekomenduojama MMR vakcina (skiepais nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės).

Galimos ir kitokios skiepijimo schemos, sudaromos atsižvelgiant į konkretų skiepijimui naudojamą vaistinį preparatą, paciento sveikatos būklę, paciento ar vaiko tėvų pageidavimus.

Revakcija rekomenduoja kas 5 metus (arba taip, kaip nurodo gydytojas) vyresniems kaip 10 metų vaikams ir suaugusiems, tačiau tik tiems, kuriems yra didelė rizika susirgti sunkia pneumokokinės infekcijos forma (pavyzdžiui, turintiems problemų su blužnimi arba tiems, kuriems blužnis buvo pašalinta; jeigu yra inkstų nepakankamumas; jeigu buvo atlikta organų transplantacija; jeigu imunitetas nusilpęs dėl įgimtų ar įgytų ligų ir kt.). Vienkartinė revakcinacija rekomenduojama vyresniems, nei 65-erių metų žmonėms.

PCV vakcinos sudėtis

Yra žinoma apie 100 pneumokokų serotipų, tačiau į vaistinius preparatus „sudėti“ 10 arba 13 dažniausiai ligas sukeliančių. Vaistiniai preparatai pasirenkami, atsižvelgiant į skirtingą serotipų epidemiologiją.

Lietuvoje kūdikių ir vaikų skiepijimui nuo pneumokokinės infekcijos naudojami vaistiniai preparatai „Synforix“ (10-valentė polisacharidinė konjuguota vakcina, skirta kūdikiams nuo 6 savaičių ir vaikams iki 5 metų) bei „Prenevar 13“ (13-valentė polisacharidinė konjuguota vakcina, skirta įvairaus amžiaus žmonėms, pradedant 6 savaičių kūdikiais).

0,5 ml preparato „Synflorix“ dozėje yra šių serotipų pneumokokų polisacharidų: 1, 4, 5, 6B, 7F, 9V, 14, 18C, 19F, 23F. Visų serotipų pneumokokų polisacharidai adsorbuoti aliuminio fosfatu. Jie konjuguoti su stabligės toksoido nešančiuoju baltymu (18C serotipas), difterijos toksoido nešančiuoju baltymu (19F serotipas) arba nešančiuoju D baltymu (iš netipuojamo Haemophilus influenzae. Visi likę serotipai). Pagalbinės medžiagos: natrio chloridas, vanduo.

0,5 ml preparato „Prenevar 13“ dozėje yra šių serotipų pneumokokų polisacharidų: 1, 3, 4, 5, 6A, 6B, 7F, 9V, 14, 18C, 19A, 19F, 23F. Visų serotipų pneumokokų polisacharidai konjuguoti su difterijos toksoido nešančiuoju baltymu ir adsorbuoti ant aliuminio fosfato. Pagalbinės medžiagos: natrio chloridas, gintaro rūgštis, polisorbatas 80, 2-fenoksietanolis, injekcinis vanduo.

Kada nerekomenduojama skiepyti arba rekomenduojama atidėti skiepijimą PCV vakcina

Skiepijimą reikėtų atidėti iki gydymo pabaigos, jeigu vaiko imuninė sistema yra susilpnėjusi arba vartojama ją slopinančių vaistų, jeigu vaikas karščiuoja, serga ūmine liga.

Skiepyti šia vakcina ir tolimesnėmis jos dozėmis reikėtų atsargiai ir po skiepo ypač įdėmiai stebėti būklę, jeigu:

• Vaikui nustatyta trombocitopenija (trombocitų skaičiaus sumažėjimas) ar kiti kraujavimo sutrikimai (būtinai informuokite gydytoją apie greitai, lyg „iš niekur“ atsirandančias mėlynes, blogai gyjančias žaizdas, kraujavimą iš nosies ir pan.);
• Vaikas yra gimęs per anksti. Ypač anksti gimusių vaikų kvėpavimo takai dar nėra subrendę, todėl būtina atsižvelgti į galimą apnėjos (kvėpavimo sustojimo) riziką. Nepaisant rizikos, skiepijimas ankstukams yra labai naudingas.

Prieš skiepijant reikia įvertinti skiepijimo naudos ir žalos santykį bei priimti sprendimą dėl skiepijimo arba ne, jeigu:

• Vaiko imuninė sistema yra slopinama ŽIV, kitų įgimtų ar įgytų ligų, genetinių defektų. Šiuo atveju imuninis atsakas gali būti silpnesnis, t.y. skiepas nuo ligų apsaugos ne taip efektyviai.
• Vaikas patenka į didelės rizikos grupę dėl įvairių gretutinių ligų, sutrikimų. Pavyzdžiui, nustatytos pjautuvo pavidalo ląstelių anemijos, įgimto ar įgyto blužnies funkcijos sutrikimo, ŽIV, piktybinių navikų, nefrozinio sindromo ir kt. Kiekvieną situaciją reikėtų įvertinti asmeniškai.

Skiepyti negalima, jeigu vaikas yra alergiškas bet kuriai vaistiniame preparate esančiai veikliajai arba pagalbinei medžiagai.

Skiepijant šia, kaip ir bet kuria kita vakcina, gydytojas turi būti pasirengęs suvaldyti ypač retą ir pavojingą anafilaksinę reakciją.

Prieš vakciną arba iškart po vakcinacijos rekomenduojama vartoti karščiavimą slopinančių vaistų, jeigu PCV vakcina yra skiepijama kartu su ląstelinio kokliušo vakcinomis, nes dažniau pasireiškia febrilinių reakcijų (karščiavimo sukelti traukuliai) ir/ arba vaikui pasireiškia priepuolinių sutrikimų arba anksčiau pasireiškė febrilinių priepuolių (nebūtinai susijusių su skiepijimu). Reikia turėti mintyje, jog duomenys rodo, kad profilaktiškai vartojant paracetamolį, imuninis atsakas į „Synflorix“ gali būti silpnesnis.

Kaip skiepijama „Synforix“ vakcina?

„Synforix“ vakcina turi būti laikoma šaldytuve - 2–8°C temperatūroje. Vakcina yra 0,5 ml užpildytame švirkšte su atskira adata. Laikant vakciną gali atsirasti smulkių baltų nuosėdų, plūduriuojančių skaidriame bespalviame tirpale. Tai normalu. Prieš vartojimą vakciną reikėtų palaikyti kambario temperatūroje ir suplakti.

„Synforix“ reikia suleisti į raumenis. Kūdikiams vakcina suleidžiama priekinę šoninę šlaunies dalį. Vyresniems vaikams ir suaugusiems – į žasto deltinį raumenį.

„Synflorix“ jokiu būdu negalima švirkšti į kraujagyslę. Duomenų apie „Synflorix“ vartojimą po oda nėra, todėl šios vakcinos jokiu būdu negalima švirkšti po oda. Jeigu pacientui nustatyta trombocitopenija (trombocitų skaičiaus sumažėjimas) ar kiti kraujo krešėjimo sutrikimai ir vaisto negalima švirkšti į raumenis, reikėtų rinktis kitą vaistinį preparatą (prieš tai įvertinus galimos žalos ir naudos santykį).

Kaip skiepijama „Prenevar 13“ vakcina?

„Prenevar 13“ vakcina turi būti laikoma šaldytuve - 2–8°C temperatūroje. Vakcina yra 0,5 ml užpildytame švirkšte su prijungta arba su atskira adata. „Prenevar 13“ yra baltos ar balkšvos spalvos, tačiau laikant gali susidaryti baltų nuosėdų ir skaidraus supernatanto.

Prieš išstumiant iš švirkšto orą vakciną reikia gerai suplakti, kad susidarytų vienalytė balta suspensija. Reikia apžiūrėti, ar joje nėra kietų dalelių ir (arba) suspensijos išvaizdos pokyčių. Jei yra, vartoti negalima.

„Prenevar 13“ reikia suleisti į raumenis. Kūdikiams vakcina suleidžiama priekinę šoninę šlaunies dalį. Vyresniems vaikams ir suaugusiems – į žasto deltinį raumenį.

„Prenevar 13“ galima suleisti po oda pacientams, kuriems nustatyta trombocitopenija (trombocitų skaičiaus sumažėjimas) ar kiti kraujo krešėjimo sutrikimai, tačiau reikėtų įvertinti galimos žalos ir naudos santykį. „Prenevar 13“ jokiu būdu negalima švirkšti į kraujagyslę.

Kokios reakcijos tikėtis po PCV skiepo?

Tiek paskiepijus „Synflorix“, tiek ir „Prenevar 13“ vaistiniais preparatais labai dažnai (daugiau kaip 1 iš 10 vakcinos dozių) pasireiškia nedidelis šalutinis poveikis:

• Skausmas, paraudimas, nedidelis patinimas, nedidelis sukietėjimas dūrio vietoje (sukietėjimas dažnesnis skiepijant „Prenevar 13“);
• Karščiavimas;
• Mieguistumas;
• Dirglumas, irzlumas;
• Sumažėjęs apetitas.

Dažni šalutiniai poveikiai (ne daugiau kaip 1 iš 10 vakcinos dozių)

• „Synflorix“: sukietėjimas dūrio vietoje;
• „Prenevar 13“: vėmimas, viduriavimas; karščiavimas su aukštesne kaip 39 °C temperatūra; bėrimas; labai didelis, judėti trukdantis paraudimas, sukietėjimas dūrio vietoje.

Nedažni šalutiniai poveikiai (ne daugiau kaip 1 iš 100 vakcinos dozių)

• „Synflorix“: pykinimas, vėmimas, viduriavimas; niežulys, kraujavimas, kraujo krešuliai dūrio vietoje; neįprastas verkimas; apnėja (būdinga neišnešiotiems kūdikiams); galvos skausmas; bėrimas; dilgėlinė; labai didelis, visą galūnę apimantis tinimas.
• „Prenevar 13“: karščiavimo sukelti arba su juo nesusiję traukuliai (arba priepuoliai); dilgėlinė (ar į ją panašus bėrimas); didelis patinimas dūrio vietoje.

Tiek paskiepijus „Synflorix“, tiek ir „Prenevar 13“ vaistiniais preparatais retai (ne daugiau kaip 1 iš 1 000 vakcinos dozių) arba labai retai (ne daugiau kaip 1 iš 10000 vakcinos dozių) pasireiškia sunkesni šalutiniai poveikiai:

• Stiprios alerginės reakcijos (burnos, veido, lūpų patinimas, pasunkėjęs kvėpavimas);
• Staigus raumenų suglebimas, sąmonės netekimo arba sąmonės pritemimo epizodai, odos išblyškimas.

Pilną šalutinių poveikių sąrašą rasite vaistiniu preparatų informaciniuose lapeliuose:

• „Synflorix“ informacinis lapelis.
• „Prenevar 13“ informacinis lapelis.

Jeigu turite bent menkiausią įtarimą, kad vakcina galėjo sukelti vieną iš išvardintų arba kitokį nepageidaujamą poveikį, nedelsiant kreipkitės į gydytoją!

VVKT skatina apie patirtą nepageidaujamą poveikį informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą. Pranešti apie šalutinį poveikį galite ir patys, ir jūsų gydytojas.

Kuri PCV vakcina geresnė: „Synflorix“ ar „Prenevar 13“?

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis efektyviai imunizacijai vienodai tinka tiek „Synflorix“, tiek „Prenevar 13“. Nėra pakankamai duomenų, leidžiančių vieną iš šių vakcinų paskelbti geresne.

Vakciną sveikatos apsaugos specialistams reikėtų pasirinkti, įvertinus skirtingų Streptococcus pneumoniae serotipų paplitimą konkrečiame regione, vakcinų prieinamumą konkrečiu laikotarpiu ir atlikus kaštų efektyvumo analizę. 

PSO rekomendacijose taip pat pabrėžiama, kad, esant galimybei, skiepijant vėlesnes vakcinos dozes reikėtų rinktis tą patį vaistinį preparatą.

Skiepyti ar neskiepyti PCV vakcina?

Dėl kiekvieno konkretaus skiepo (ar skiepijimo apskritai) sprendžia vaiko tėvai.

Pneumokokinės infekcijos sukeltų ligų eiga nesiskiria nuo kitų bakterijų sukeltų ligų, tačiau dažniausiai ji būna gerokai sunkesnė ir staigesnė. Pneumokokinė infekcija gydoma antibiotikais, bet pastebima vis daugiau Streptococcus pneumoniae bakterijų atsparumo antibiotikams atvejų.

Skiepijimas rekomenduojamas į rizikos grupę patenkantiems asmenims: kūdikiams, senjorams ir žmonėms, sergantiems įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, lėtinėmis kepenų ligomis, turintiems įgimtas širdies ydas, nusilpusį imunitetą dėl autoimuninių ar kitų ligų, užsikrėtusiems ŽIV ir kt.

Apsisprendus skiepyti PCV vakcina reikėtų suprasti, kad jos apsauga nuo su Streptococcus pneumoniae siejamų ligų (sinusito, viduriniosios ausies uždegimo, plaučių uždegimo ir kt.) nėra absoliuti. Vakcinų sudėtyje yra 10 arba 13 dažniausiai ligas sukeliančių Streptococcus pneumoniae serotipų, tačiau jų žinoma apie 100. Be to, minėtas ligas sukelia ir kiti žalingi mikroorganizmai.

Tiek pasiskiepijus, tiek ir apsisprendus nesiskiepyti reikėtų nepamiršti bendrųjų sveikos gyvensenos taisyklių: stiprinti imunitetą, sveikai maitintis, laikytis asmens higienos taisyklių, vengti būti šalia sergančiųjų, ilsėtis, valdyti stresą ir pan.