Pirmą kartą į darželį: viena atsisveikinimo frazė gali viską tik apsunkinti

Pirmoji darželio diena – didelis pokytis ne tik vaikui, bet ir tėvams. Net jei namuose apie darželį kalbėjote ne vieną savaitę, atėjus tikram atsisveikinimo momentui gali pasirodyti ašaros, stiprus įsikibimas į mamą ar tėtį ir prašymas neišeiti. Tokiu metu norisi vaiką kuo greičiau nuraminti, tačiau kai kurios iš pirmo žvilgsnio nekaltos frazės gali atsisveikinimą tik apsunkinti.

Viena tokių – „Neverk, juk nėra ko bijoti.“

Tėvai taip sakydami dažniausiai nori padrąsinti vaiką. Tačiau mažam vaikui baimė, liūdesys ar nerimas dėl išsiskyrimo yra tikri, todėl bandymas įtikinti, kad jis neturėtų taip jaustis, nebūtinai padės.

Geriau parodyti, kad jo jausmą suprantate, bet kartu ramiai perduoti žinutę: mama ar tėtis išeina ir vėliau sugrįš.

Vietoj „neverk“ – įvardykite tai, ką vaikas jaučia

Jei vaikas verkia ir sako nenorintis pasilikti, nereikia jo įtikinėti, kad darželyje „tikrai bus labai smagu“.

Galima pasakyti paprasčiau:

„Matau, kad tau liūdna, nes dabar turime atsisveikinti. Aš ateisiu tavęs pasiimti.“

Arba:

„Suprantu, kad norėtum, jog likčiau. Dabar tu būsi su auklėtoja ir vaikais, o aš po pietų sugrįšiu.“

Mažam vaikui gali būti sunku suprasti abstraktų „vakare“ ar „po darbo“, todėl geriau grįžimo laiką susieti su jam suprantamu dienos įvykiu: „Ateisiu po pietų“, „pasiimsiu po miego“, „grįšiu, kai pavalgysite pavakarius“.

Atsisveikinimo geriau netęsti

Kai vaikas pradeda verkti, tėvams natūraliai norisi dar kartą apkabinti, dar minutėlę pabūti, dar kartą paaiškinti, kad viskas bus gerai.

Tačiau ilgas atsisveikinimas gali vaikui perduoti priešingą žinutę – jei mama ar tėtis taip sunkiai išeina, gal iš tiesų čia vyksta kažkas neramaus?

Geriau susikurti trumpą ir aiškų atsisveikinimo ritualą. Pavyzdžiui: apkabinimas, bučinys, viena visada kartojama frazė ir išėjimas.

Svarbiausia, kad tėvų elgesys būtų ramus ir nuspėjamas.

„Jeigu verksi, aš neišeisiu“ – pažadas, kurio geriau neduoti

Dar viena frazė, kuri gali išsprūsti sunkų rytą:

„Gerai, pabūsiu, kol nustosi verkti.“

Problema ta, kad vaikas gali greitai suprasti ryšį: kol verkiu – mama ar tėtis lieka. Tuomet atsisveikinimas kitą rytą gali tapti dar sudėtingesnis.

Lygiai taip pat nereikėtų slapta dingti, kol vaikas nusisukęs ar pradėjo žaisti. Tą akimirką galbūt pavyks išvengti ašarų, tačiau pastebėjęs, kad tėvų nebėra, vaikas gali dar labiau nerimauti dėl kito išsiskyrimo.

Atsargiai ir su pažadais apie darželį

„Tau čia labai patiks!“, „Neverksi nė trupučio“, „Susirasi daug draugų“ – skamba padrąsinamai, tačiau pirmąją dieną tėvai negali žinoti, kaip vaikas iš tiesų jausis.

Geriau nežadėti konkrečios emocijos, o kalbėti apie tai, kas tikrai įvyks:

„Ryte nueisime į darželį. Aš tau padėsiu persirengti, atsisveikinsime, tu liksi su auklėtoja, o paskui aš sugrįšiu.“

Toks konkretumas vaikui suteikia daugiau aiškumo apie tai, kas jo laukia.

O jei vaikas rytoj labai verks?

Pirmosios dienos ašaros savaime nereiškia, kad vaikas darželiui nepasiruošęs ar kad adaptacija bus sunki. Vieniems vaikams atsiskirti lengviau, kitiems reikia daugiau laiko.

Svarbu stebėti ne vien patį rytinį atsisveikinimą, bet ir tai, kaip vaikas jaučiasi likęs grupėje, ar geba nusiraminti, įsitraukia į veiklą, kaip jaučiasi grįžęs namo ir kaip situacija keičiasi bėgant dienoms bei savaitėms.

Jeigu kyla abejonių, verta pasikalbėti su darželio pedagogais – jie mato vaiko elgesį jau tėvams išėjus ir gali papasakoti, kaip jam sekėsi likusią dienos dalį.

Rytoj svarbiausia – ramus ir aiškus atsisveikinimas

Pirmąją dieną nebūtina siekti, kad vaikas į grupę įžengtų šypsodamasis ir nė karto neatsigręžtų. Liūdesys dėl išsiskyrimo yra suprantamas.

Tėvų užduotis – parodyti, kad jausti galima viską, tačiau dienos planas dėl to nesikeičia: atsisveikiname, vaikas lieka saugioje aplinkoje, o mama ar tėtis, kaip pažadėjo, sugrįžta.