Pleiskanų luobelė ant naujagimio galvos („Lopšio kepurė“) (104)

Pleiskanų luobelė ant naujagimio galvos. istock.com/cassinga

„Lopšio kepurė“ yra gelsvų, į žvynelius panašių, pleiskanų luobas ant kūdikio galvos.

Kas yra „lopšio kepurė“?

„Lopšio kepurė“ yra seborėjinio dermatito forma, būdinga maždaug 50% kūdikių pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Tai dažniausiai visiškai nepavojinga, jokio gydymo nereikalaujanti, savaime iki pirmojo gimtadienio praeinanti būklė. 

Gan tvirtos, žvynelius primenančios gelsvos (bet gali būti ir balkšvos, rusvos spalvos) pleiskanos padengia vaiko galvą tarsi kepurė. Jeigu pleiskanų luobas labai storas, gali išslinkti vaiko plaukai.

Kodėl kūdikio galva pasidengia pleiskanomis?

Tiksli „lopšio kepurės“ atsiradimo priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, pleiskanos atsiranda dėl labai aktyvios riebalinių liaukų veiklos. Jos gamina labai daug sekreto ir užkemša poras, „priklijuoja“ senas, nebegyvas odos ląsteles, neleidžia joms nukristi.

Manoma, kad labai aktyvią riebalinių liaukų veiklą lemia į vaiko organizmą patekę mamos hormonai ir biotino (B grupės vitaminao) stoka. Kitos teorijos teigimu, seborėjinį dermatitą sukelia grybeliai ir bakterijos. Gali būti, kad šios dvi priežastys papildo viena kitą.

Ką daryti, jeigu kūdikis turi „lopšio kepurę“?

Pleiskanų luobas atrodo negražiai, tačiau pavojaus ir diskomforto dažniausiai nekelia. Jeigu „lopšio kepurė“ labai ryški, pleiskanų luobas storesnis, kūdikiui gali šiek tiek niežėti.

Reikėtų stebėti kūdikio būklę ir į medikus kreiptis, jeigu atsiranda kitų negalavimų arba jeigu pleiskanų luobas išlieka ir po pirmojo gimtadienio.

Pleiskanų jokiu būdu negalima grubiai krapštyti, nes galite pažeisti ploną ir jautrią odą.

Jas galima švelniai nuvalyti masažuojant pirštais ar švelniomis šukomis, braukiant rankšluosčiu (ypač po maudynių).

Jei pleiskanos yra paviršinės, odoje nematyti įtrūkimų, luobu padengtą odą galima patepti aliejumi (geriausia kosmetiniu, skirtu kūdikiams arba aukštos kokybės kokosų aliejumi), jį švelniai įmasažuoti, palaukti 15 min., o tuomet atsisluoksniavusius žvynelius atsargiai nubraukti šukuojant šukomis arba šluostant rankšluosčiu.

Šiai procedūrai galima naudoti ir kitus aliejus, tačiau dauguma jų yra klampesni, „sunkesni“ arba turi sudėtinių dalių, kurias ne visada toleruoja itin plona ir jautri kūdikių odelė. Bet kokiu atveju, jeigu naudojate aliejų, labai svarbu jį kruopščiai nuvalyti, nes aliejaus likučiai gali pabloginti būklę.

Kada reikėtų sunerimti dėl „lopšio kepurės“?

„Lopšio kepurė“ labai retais atvejais gali stipriai sustorėti, oda po pleiskanų luobu ir aplink jį gali parausti, trūkinėti, kraujuoti. Tokie odos pažeidimai yra palanki terpė įvairiems žalingiems mikroorganizmams, todėl būtina kreiptis į medikus.

Būklę reikėtų vertinti rimtai, jeigu „lopšio kepurę“ lydi ir kiti negalavimai: pienligė, nuolat pasikartojantis sauskelnių dermatitas, grybelinis (gydymui antibiotikais atsparus) ausų uždegimas, viduriavimas ir kt.

Sunerimti ir į medikus kreiptis reikia, jeigu seborėjinis dermatitas išplinta ir pažeidžia ne tik galvos odą, bet ir kitas kūno vietas. Pleiskanojantys plotai gali atsirasti ant akių vokų, ausų, aplink nosį, tarpkojyje ir kūno raukšlėse. Kūno raukšlėse esantys pažeidimai primena iššutimus.