Pornografija vaikų telefonuose: ekspertas įspėja, ką tėvai dažnai pastebi per vėlai

Pornografija – tema, apie kurią kalbėti vis dar nepatogu. Tačiau kada jos žiūrėjimas tampa problema, kaip pornografinis turinys veikia jaunus žmones ir ką apie tai turėtų žinoti tėvai?

Laidoje „Sveikatos DNR“ žurnalistė Vida Trinkaitė apie pornografiją ir priklausomybę nuo jos kalbina socialinį darbuotoją, priklausomų asmenų konsultantą Simoną Schwarzą.

Kada pornografijos žiūrėjimas tampa problema?

Pasak pašnekovo, vien pats pornografijos žiūrėjimas dar nebūtinai reiškia problemą. Ji atsiranda tuomet, kai žmogus dėl pornografijos pradeda patirti neigiamų pasekmių, tačiau nepaisant jų nesugeba pakeisti savo elgesio.

„Tai gali būti santykių problemos, finansinės, emocinės pasekmės, suicidinės mintys. Tai turi tęstis ilgiau nei pusę metų, tame etape turi būti bandymų nesėkmingai sustoti, sumažinti pornografijos žiūrėjimą. Taip pat apleidžiamos tam tikros kitos gyvenimo sritys – pavyzdžiui, mažiau laiko skiriama mokslams, tai daro įtaką darbingumui“, – pasakoja S. Schwarzas.

Pašnekovas pornografijos vartojimo pokyčius lygina su alkoholio vartojimu. Iš pradžių žmogui gali pakakti vieno bokalo alaus, tačiau ilgainiui tolerancija didėja ir tam pačiam poveikiui pasiekti reikia didesnio kiekio. 

Pasak S. Schwarzo, panašus mechanizmas gali pasireikšti ir žiūrint pornografiją: pradžioje pakanka kelių ar keliolikos minučių, tačiau ilgainiui žmogus gali ieškoti vis naujo ar labiau jaudinančio turinio.

Pornografija – lengvai pasiekiama ir vaikams

Viena didžiausių problemų, anot S. Schwarzo, yra itin lengvas pornografinio ir seksualizuoto turinio prieinamumas. Telefonas suteikia galimybę tokį turinį pasiekti bet kuriuo paros metu, o seksualizuoto turinio su nuorodomis į pornografijos svetaines galima rasti ir vaikų bei paauglių naudojamose socialinėse platformose.

Pašnekovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad dalis vaikų bei paauglių informaciją apie lytinius santykius gali gauti ne iš tėvų ar patikimų šaltinių, o iš pornografijos. Tačiau pornografiniame turinyje paprastai nerodomi svarbūs realių santykių aspektai – emocinis ryšys, pagarba, sutikimas, saugumas ir intymumas. Todėl jauni žmonės gali susidaryti iškreiptą įsivaizdavimą apie tai, kaip turėtų atrodyti seksualiniai santykiai.

Tinklalaidėje taip pat kalbama ir apie kitų šalių bandymus riboti vaikų prieigą prie suaugusiesiems skirto turinio. Kaip vieną iš pavyzdžių specialistas mini Didžiąją Britaniją, kur pornografinio turinio platformoms taikoma amžiaus patikra. Aptariami ir kiti sėkmingi pavyzdžiai – draudimas Australijoje socialiniais tinklais naudotis jaunesniems nei 16 metų vaikams.

Kas dažniausiai kreipiasi pagalbos?

S. Schwarzas savo klientus, kurie kreipiasi pagalbos dėl probleminio pornografijos vartojimo, sąlyginai skirsto į dvi grupes.

Vieni – santuokoje gyvenantys vyrai, kurių sunkumai dažnai jau neapsiriboja vien pornografijos žiūrėjimu ir yra susiję su santykiais bei kitomis gyvenimo sritimis.

Kita grupė – 18–19 metų jaunuoliai, kurie pornografiją pradėjo žiūrėti dar vaikystėje, maždaug 8–9 metų. Pasak pašnekovo, dalis jų jaučiasi negalintys sukurti realių santykių ir jau sunkiai įsivaizduoja gyvenimą be pornografinio turinio.

Jauni žmonės taip pat vis dažniau naudojasi pokalbių (kartais ir seksualinio pobūdžio) robotais, kurie tam tikrais atvejais tampa bendravimo su realiais žmonėmis pakaitalu. „Mes auginame visiškai vienišą kartą, o pasekmes pamatysime vėliau“, – susimąstyti verčiančiomis mintimis dalijasi specialistas.

Kaip šiandien sprendžiama probleminio pornografijos vartojimo problema?

Konsultacijose S. Schwarzas taiko kognityvinės elgesio terapijos principus, psichoedukaciją, padeda suprasti probleminio elgesio mechanizmus, mokytis riboti prieigą prie pornografinio turinio ir atpažinti su probleminiu elgesiu susijusias mintis bei situacijas.

Jei problema yra įsisenėjusi, kelių konsultacijų gali ir nepakakti. Reikia nusiteikti ilgesniam procesui, kurio metu siekiama suprasti gilesnes priklausomybės priežastis. Pasak jo, tik po pirmųjų 6–8 konsultacijų dažnai pradeda aiškėti, kur slypi tikrosios problemos priežastys. Prireikus į pagalbą pasitelkiami ir kiti specialistai.

Kaip tėvams su vaikais kalbėti apie pornografiją? 

Tinklalaidėje daug dėmesio skiriama ir vaikams bei tėvams. Pasak S. Schwarzo, vienas blogiausių scenarijų – apsimesti, kad problemos nėra, ir su vaikais apie pornografiją apskritai nekalbėti.

Vaikas turėtų žinoti, kad ši tema nėra gėdinga, o tėvų gali apie ją klausti ir kalbėtis bet kada. Svarbu ne tik drausti, bet ir paaiškinti, kodėl pornografinis turinys nėra tinkamas vaikams ir kuo jis skiriasi nuo realių, pagarba ir abipusiu sutikimu grįstų santykių.

S. Schwarzas pasakoja, kad savo vaikų turinį internete taip pat prižiūri – domisi, kokiose svetainėse jie lankosi, ir riboja prieigą prie socialinių medijų. Jo teigimu, seksualizuoto turinio galima rasti ir platformose, kurios pirmiausia skirtos vaikams ar jaunimui.

Dar viena svarbi tema – seksualinio turinio dalijimasis tarp vaikų. Mokyklos, klasės ir draugų pokalbių grupės gali tapti vieta, kur tokia medžiaga platinama. Todėl vaikus svarbu mokyti ir skaitmeninio saugumo: nefotografuoti savęs nuogų, nesiųsti tokių nuotraukų kitiems ir žinoti, ką daryti, jei kas nors jų prašo ar grasina paviešinti gautą turinį.

Apie pornografijos poveikį, priklausomybę, vaikų saugumą internete, tėvų vaidmenį ir tai, kada jau reikėtų ieškoti pagalbos – tinklalaidėje „Sveikatos DNR“.