Motinystės melancholija (baby blues) po gimdymo (20)

paulaphoto | Shutterstock.com

Didelė dalis pagimdžiusių moterų patiria nuotaikos svyravimus, liūdesį, nerimą. Tai – motinystės melancholijos simptomai.

Kas yra motinystės melancholija?

Motinystės melancholija (angl. baby blues) yra lengvą depresiją primenanti emocinė būklė po gimdymo, pasireiškianti net iki 80% moterų. Ji ypač būdinga pirmagimio susilaukusioms mamoms.

Motinystės melancholija dažniausiai pasireiškia pirmosiomis dienomis po gimdymo, bet gali prasidėti ir kiek vėliau – po 4-5 dienų.

Dažniausiai ši būsena tęsiasi 1-2 savaites ir praeina savaime. Todėl kartais ši būsena taip pat vadinama pereinamuoju pogimdinės depresijos sindromu.

Kaip pasireiškia motinystės melancholija?

Motinystės melancholija pasireiškia prislėgta nuotaika, jos simptomai yra panašūs į pogimdyvinės depresijos, tačiau jie silpniau išreikšti.

Motinystės melancholijos simptomai (gali pasireikšti tik vienas, keli arba visas „rinkinys“):

  • Nuotaikos svyravimai;
  • Nerimas;
  • Nepaaiškinamas liūdesys;
  • Dirglumas, nervingumas;
  • Verksmingumas;
  • Negebėjimas susikaupti;
  • Apetito problemos (nenoras valgyti, negebėjimas pasisotinti arba persivalgymas);
  • Miego sutrikimai (nemiga arba nuolatinis mieguistumas).

Kodėl pasireiškia motinystės melancholija?

Manoma, kad motinystės melancholiją daugiausiai lemia staigūs hormonų pokyčiai iškart po kūdikio gimimo, daug prisideda nuovargis bei po gimdymo jaučiamas skausmas (ypač jei gimdymas buvo sunkus, ilgas ar komplikuotas).

Pastebėta, kad depresijai (taip pat ir pogimdinei depresijai, ir motinystės melancholijai) įtakos gali turėti nepakankamas skydliaukės aktyvumas.

Svarbūs ir psichologiniai aspektai, o būtent stresas, patiriamas dėl iš esmės pasikeitusių gyvenimo aplinkybių, naujų pareigų.

Kai kurios mamos (ypač gimdžiusios pirmą kartą) jaučia nerimą dėl to, ar tinkamai rūpinasi kūdikiu, ypač jei žindymas pirmosiomis dienomis nėra sklandus ar nepavyksta nuraminti verkiančio kūdikio.

Kaip gydoma motinystės melancholija?

Motinystės melancholija praeina be jokio specifinio gydymo, susinormalizavus hormonų lygiams bei mamai įgyjant daugiau įgūdžių, pasitikėjimo savimi, pripratus prie savo naujų pareigų ir įsitikinus, kad jai pavyksta gerai pasirūpinti kūdikiu.

Jeigu jaučiate motinystės melancholijos simptomus:

  • Stenkitės kuo daugiau ilsėtis, skirkite laiko sau, pabūkite gryname ore, pasivaikščiokite;
  • Leiskite artimiesiems padėti jums rūpintis kūdikiu ar buitiniais rūpesčiais;
  • Apie būseną pasikalbėkite su artimu žmogumi ar paramos grupėse (galima ir forume);
  • Valgykite sveiką, subalansuotą maistą (paprastųjų angliavandenių, kofeino vartojimas siejamas su „šokinėjančiu“ cukraus kiekiu kraujyje, o tai turi neigiamos įtakos nuotaikai);
  • Stenkitės turėti realistiškus lūkesčius, susijusius su motinyste, naujagimio priežiūra ir kt.

Jeigu motinystės melancholijos simptomai nesilpnėja, prislėgta nuotaika tęsiasi ilgiau, nei 2 savaites, o liūdesys trukdo jūsų kasdienei veiklai, galimybei pasirūpinti savimi ir kūdikiu, jei jus aplanko destruktyvios mintys, susijusios su savęs arba kūdikio žalojimu, savižudybe arba kūdikio nužudymu, būtinai ir nedelsiant kreipkitės pagalbos į specialistus – tai gali būti pogimdinės depresijos požymiai.

Motinystės melancholija ar pogimdyvinė depresija?

Motinystės melancholijos ir pogimdyvinės depresijos simptomai yra panašūs savo pobūdžiu, tačiau skiriasi jų intensyvumas.

Motinystės melancholijos atveju moters nuotaikos svyruoja, ji jaučiasi tai linksma, tai apsipila ašaromis, tačiau jausmai nėra labai kraštutiniai ir stiprūs, kaip pogimdyvinės depresijos atveju, kai euforiją keičia visiška apatija, galimos labai destruktyvios mintys (pavyzdžiui, net mintys apie savižudybę ar kūdikio žalojimą), panikos atakos ir panašiai.

Kitas svarbus skirtumas – motinystės melancholija dažniausiai prasideda pirmosiomis dienomis po gimdymo, paprastai trunka tik apie 1-2 savaites ir praeina savaime.

Pogimdyvinė depresija įprastai užsitęsia ir gali tęstis kelis mėnesius ar net metus, jei yra negydoma. Pogimdyvinė depresija ilgainiui gali „peraugti“ į „paprastą“ depresiją arba pasikartoti po kito gimdymo.

Apie pogimdyvinę depresiją skaitykite:

Naujausi komentarai

  1. User has not uploaded an avatar
    a_uk prieš 2 m.

    Padeda du dalykai:
    1. Suprasti, kad tai NORMALU ir LAIKINA. Tokia fiziologija, tokia psichologija. Nurims hormonai, apsiprasite naujame vaidmenyje ir bua geriau. Visa tai praeina. Kai sunku, paverkite jeigu norisi, papykite jeigu norisi, po truputį palengvės. Kartokite sau galvoje, kad tai laikina.
    2. Pagalba iš artimųjų. Paaiškinkite vyrui, kad jūsų hormonai šėlsta, bet tai normalu ir praeis. Kad jūs verksite ir pyksite, bet tegu jis jus apkabina tuo sunkiu laiku ir nesiklauso tų priekaištų ar pykčių Prašykite konkrečiai, to, ko jums reikia, kad artimieji padėtų. Man buvo labai sunku prašyti, vis atrodė, kodėl pati nesusitvarkau, kokia aš ištižusi, bet visa tai nesąmonė! Dabar jums reikia pagalbos, tad pasakykite tai garsiai, nes dažnai vyrai nesusipranta, kaip padėti. Net ir mamos nesusipranta.

    Jeigu per pirmus 4mėn nepraeina, nelengvėja palaipsniui arba tik blogėj, kreipkitės pagalbos į medikus.

    Tai praeis!

  2. User has not uploaded an avatar
    Materija_v prieš 1 m.

    Sveikos mamos! Gal galite pasidalinti patirtim ką tokiu atveju vartojote?
    Tik žolelių arbatas? Ar galima valerijono ar homeopatinį sedativ? Sunkios tos pirmos dienos

  3. Meshka
    Meshka prieš 1 m.

    Materija_v parašė:
    Sveikos mamos! Gal galite pasidalinti patirtim ką tokiu atveju vartojote?
    Tik žolelių arbatas? Ar galima valerijono ar homeopatinį sedativ? Sunkios tos pirm…

    Galima.

  4. Cherri
    Cherri prieš 1 m.

    Materija_v parašė:
    Sveikos mamos! Gal galite pasidalinti patirtim ką tokiu atveju vartojote?
    Tik žolelių arbatas? Ar galima valerijono ar homeopatinį sedativ? Sunkios tos pirm…

    sedativ ir valeriono tabletes, o kai veliau ir nemiga kamavo relaxor forte

  5. User has not uploaded an avatar
    Ugne1234567 prieš 10 mėn.

    Sveikos mamos! As taip pat susiduriau su sia problema..mums dar tik 6 dienos iki pietu nuotaika buna nebloga o po pietu asaros gali sruventi upeliu. Jauciuosi kalta kad nebeturiu laiko kasdieniniams darbams,skanaus maisto ruosybai. Turiu nuostabiai grazia mergaite,nuostabu vyra kuris palaiko ir padeda visu 100 procentu. Bet niekaip nesusitaikau su mintim,kad kaip buvo nebebus,nebebus laisves, nebegaleesiu kada sugalvojus kazlur iseiti ar isvaziuoti. Ziuriu i dukryte ir matau kokia ji tobula,myliu ja,bet taip pasiilgau savo aktyvaus gyvenimo. Jauciuosi be galo kalta kad lenda tokios mintys.