Roto virusas ar noro virusas: kaip atskirti?

Roto virusas ir noro virusas yra dažnai pasitaikantys virusai, sukeliantys ūmų skrandžio ir žarnyno uždegimą bei lemiantys panašius simptomus: vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmą, karščiavimą. Kuo jie skiriasi? Kaip pagal simptomus atskirti roto ir noro virusus? Ir ar verta atlikti tyrimus, siekiant tiksliai nustatyti negalavimų kaltininką?

Roto virusas: kas tai?

Rotavirusinė infekcija arba roto virusas yra rotavirusų sukelta infekcija, pažeidžianti žarnyną ir sutrikdanti skysčių įsisavinimą. Užsikrėtus roto virusu simptomai pasireiškia labai ūmiai - susirgęs žmogus gausiai vemia, viduriuoja, kamuoja pilvo skausmai, karščiavimas, silpnumas.

Noro virusas: kas tai?

Noro virusas, kaip ir rotavirusinė infekcija, pažeidžia žarnyną ir sukelia ūmų skrandžio ir žarnyno uždegimą (gastroenteritą). Jis pasireiškia vėmimu, viduriavimu, pykinimu, pilvo skausmais, karščiavimu, bendru silpnumu. 

Kaip atskirti roto virusą nuo noro viruso?

Tiek roto virusas, tiek ir noro virusas sukelia panašius simptomus, tad šiuos susirgimus atskirti gali būti keblu, tačiau įmanoma, įvertinus ligos eigą, simptomų intensyvumą ir pobūdį, susirgusiojo amžių ir kt. 

	Rotavirusas	Norovirusas
Sukėlėjas	Reoviridae	Caliciviridae
Pagrindiniai simptomai	Viduriavimas, vėmimas, karščiavimas, didelis silpnumas	Vėmimas, viduriavimas, pykinimas, pilvo skausmas
Dažniausiai labiau išreikštas simptomas	Viduriavimas	Vėmimas
Viduriavimo pobūdis	Išmatos labai vandeningos, viduriavimas dažnas ir gausus, trunka ilgiau	Viduriuojama trumpiau, ne taip gausiai
Simptomų pasireiškimas	per 1-3 dienas nuo užsikrėtimo	per 12-48 val. nuo užsikrėtimo
Ligos eiga	Lėtesnė, bet ilgesnė ir dažniau sudėtingesnė	Labai ūmi ir greita, bet dažniausiai lengvesnė
Ligos trukmė	3-7 dienos	1-3 dienos
Gydymas	Skysčiai, tausojanti dieta, gali prireikti hospitalizacijos (ypač kūdikiams ir mažiems vaikams, senjorams)	Skysčiai, tausojanti dieta, įprastai pakanka gydymo namuose
Atsistatymas po ligos	Ilgesnis, gali kamuoti pilvo skausmai, laikinas laktozės netoleravimas	Paprastesnis, liga dažniausiai praeina greitai ir be pasekmių
Užkrečiamumas	Didelis, bet reikia kiek daugiau viruso dalelių	Labai didelis, užkratui plisti pakanka vos kelių viruso dalelių
Plitimo keliai	Fekalinis - oralinis plitimo būdas, per nešvarias rankas ir paviršius	Užterštas maistas ir vanduo, per nešvarias rankas ir paviršius
Kas dažniau serga?	Neskiepyti kūdikiai ir maži vaikai, žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi, vyresnio amžiaus žmonės	Visi
Sezoniškumas	Nėra toks ryškus, bet dažniau pasireiškia žiemą ir pavasarį	Dažniau sergama žiemą
Vakcina	Yra. Pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių vakcina nuo roto viruso skiepijami 2 mėn. amžiaus kūdikiai	Nėra
Imunitetas po vakcinos ar persirgus	Susidaro pakankamai tvarus ir ilgalaikis imunitetas	Imunitetas susidaro tik trumpam, liga gali kartotis kasmet

Ar verta atlikti tikslius roto arba noro viruso nustatymo tyrimus?

Nors roto virusą nuo noro viruso kartais galima atskirti pagal simptomus, ligos eigą, susirgusiojo amžių ir kt., tačiau norint tiksliai nustatyti ligos sukėlėją reikėtų atlikti laboratorinius tyrimus, t.y. tirti išmatų mėginį.

Įprastai tai nėra daroma, nes nėra specifinio gydymo, siejamo su konkrečiu virusu, t.y. tiek užsikrėtus roto virusu, tiek ir noro virusu yra taikomas lygiai toks pats simptominis gydymas. 

Išmatų mėginį tirti ir nustatyti tikslų negalavimų sukėlėją gali tekti, jei ligos eiga labai sunki, liga užsitęsia, ligonio būklė negerėja, yra didelis karščiavimas ( > 38 °C), išmatose yra kraujo, įtariama, kad liga išplito per užterštą maistą ar vandenį ir kt. Tačiau tokiu atveju tyrimai atliekami ne siekiant nustatyti ar tai roto virusas, ar noro virusas, o patikrinti ar negalavimo nesukėlė bakterijos ar parazitai.