Ruošiamės į mokyklą: ką turėtų mokėti būsimasis pirmokas?

Jei jūsų vaikas rugsėjį pradės lankyti priešmokyklinę klasę ar mokyklą, natūralu, kad kyla pačių įvairiausių klausimų, pavyzdžiui, ką vaikas turėtų mokėti? Kaip sėkmingai jį paruošti mokyklai? Kaip apskritai žinoti, ar vaikas tinkamai pasiruošęs mokyklai?

Visiškai normalu jausti šiokį tokį nerimą dėl laukiančių pokyčių. Tyrimai atskleidžia, kad tinkamas pasiruošimas daro didelę įtaką vaikų savijautai naujoje aplinkoje.

Taigi, ką vaikai turėtų gebėti prieš atverdami priešmokyklinės grupės ar pirmos klasės duris?

Primename, šios gairės yra tik orientacinės, kiekvienas vaikas yra skirtingas ir auga bei bręsta skirtingu tempu.

Bendrieji įgūdžiai, svarbūs priešmokyklinukams ir pirmokams

Higienos įgūdžiai ir savarankiškumas

• moka naudotis peiliu ir šakute;
• pats geba atsidaryti priešpiečių dėžutę;
• gali užsisegti ir atsisegti drabužius;
• gali savarankiškai apsiauti ir nusiauti batus bei užsimauti ir nusimauti kojines;
• gali išbūti be tėvų;
• gali pasirūpinti asmeniniais daiktais;
• žino, kada reikia plauti rankas;
• gali savarankiškai nusiplauti ir nusišluostyti rankas;
• gali savarankiškai naudotis tualetu;
• gali pats išsipūsti nosį.

Kaip tėvai ar globėjai gali skatinti vaikų savarankiškumą?

• kalbėkite su vaikais apie tai, kokia svarbi higiena įvairiose situacijose, pavyzdžiui, naudojantis tualetu ar pučiant nosį;
• suteikite progą vaikams būti savarankiškiems, pavyzdžiui, leiskite savarankiškai praustis ar naudotis tualetu;
• mokykite vaikus rūpintis savo daiktais ir patikėkite jiems atsakomybę už jų priežiūrą
• suteikite galimybių praktikuotis, pavyzdžiui, atsidaryti savo priešpiečių dėžutę ir užkąsti;
• skatinkite vaiko savarankiškumą – padėkite tik tada, kai tikrai reikia, bet nepadarykite visko už jį. Pavyzdžiui, jei vaikas atkiša koją, kad užrištumėte batą, paskatinkite jį patį pabandyti užsirišti;
• namuose sukurkite aiškią rytinę ir vakarinę rutiną.

Taip pat skaitykite: 

• Ką daryti, kad rytinė rutina grįžus į mokyklą būtų sklandi?

Socialiniai įgūdžiai ir bendravimas su kitais vaikais

• moka dalintis žaislais, daiktais ir palaukti savo eilės;
• žaidžia su kitais vaikais;
• geba bendrauti su kitais vaikais;
• moka atsižvelgti į kitų žmonių jausmus.

Kaip tėvai ar globėjai gali lavinti vaikų socialinius įgūdžius?

• dažniau užsiimkite veiklomis, kurios moko palaukti savo eilės, pavyzdžiui, žaiskite stalo žaidimus;
• skatinkite vaikus žaisti, bendrauti su vaikais iš skirtingos aplinkos;
• parinkite žaislus ir knygeles, kurios mokytų vaikus reikšti savo jausmus bei domėtis kitų jausmais;
• paaiškinkite, kodėl svarbu nepertraukinėti ir klausytis, kai kalba kiti žmonės.

Matematika ir skaičiavimas

• gali suskaičiuoti daiktus;
• moka žaisti žaidimus, kuriuose reikia kažką suskaičiuoti;
• pažįsta skaičius (dalį ar visus).

Kaip tėvai ar globėjai gali lavinti vaikų matematinius įgūdžius?

• įvairiose situacijose pasitelkite skaičiavimą ir matematinę kalbą;
• kartu pasidarykite korteles su skaičiais;
• lavinkite matematinį mąstymą, pavyzdžiui, paklauskite, kiek žaislų tilps šioje dėžėje.

Bendravimas, kalba ir rašymo įgūdžiai

• geba naudotis įvairiomis rašymo priemonėmis;
• moka taisyklingai laikyti pieštuką ar kitą rašymo priemonę arba noriai praktikuojasi tą daryti;
• atpažįsta ir perskaito savo vardą;
• varto knygeles su paveikslėliais ir susidomi istorijomis;
• geba vadovautis instrukcijomis;
• kai nėra dėl ko nors tikras, gali paprašyti pagalbos;
• geba bendrauti ne tik su bendraamžiais, bet ir su suaugusiais žmonėmis.

Kaip tėvai ar globėjai gali lavinti vaikų bendravimo, kalbos ir rašymo įgūdžius?

• suteikite galimybę vaikui piešti ir rašyti (galbūt paieškokite kūrybiškesnių sprendimų, pavyzdžiui, tinka interaktyvios lentos, grafinės planšetės ir pan.);
• parodykite vaikui, kad rašymas pasitelkiamas praktiniams tikslams, pavyzdžiui, sudarant pirkinių sąrašus, užrašams, priminimams ir kt.;
• skaitydami vaikui pažįstamas pasakas ar istorijas, dažnai darykite pauzes, kad jis galėtų įsitraukti, atpažinti žinomus žodžius ir susieti juos su tekstu knygoje.

Elgesys klasėje

• geba užduoti klausimus;
• ilgesnį laiką gali ramiai pasėdėti;
• gali kalbėti apie savo poreikius ir jausmus.

Kaip tėvai ar globėjai gali paruošti vaikus deramam elgesiui klasėje?

• jeigu vaikui sunku susikaupti, tam tikrų veiklų metu galite pabandyti naudoti smėlio laikrodį;
• kalbėkite apie įvairius jausmus ir emocijas (taip pat įvardykite juos);
• parodykite, kaip patys mokate įvardyti ir reikšti jausmus.

Ko vaikas mokysis priešmokyklinėje grupėje?

Paruošiamojoje klasėje vaikai ugdomi pagal vienodą programą, o mokymasis vyksta per žaidimus, tyrinėjimą ir kūrybą. Svarbiausi įgūdžiai:

• Kalbos pradmenys: raidžių pažinimas, bandymas skaityti, minčių reiškimas, vardo ir trumpų žodžių rašymas.
• Matematikos pagrindai: skaičiavimas, skaičių pažinimas, daiktų lyginimas, paprasti sudėties ir atimties veiksmai žaidimo forma.
• Tyrinėjimas ir pažinimas: aplinkos stebėjimas, klausimų kėlimas ir atsakymų ieškojimas.
• Socialiniai įgūdžiai: bendradarbiavimas, dalijimasis, taisyklių laikymasis, darbas grupėje.
• Savarankiškumas: tvarkos palaikymas, savo priemonių priežiūra, paprastų užduočių planavimas.

Taip vaikai į pirmą klasę jau ateina pasiruošę mokytis – kiekvienas savo tempu, turėdami skirtingas, bet mokymuisi pakankamas patirtis.

Ką turėtų mokėti būsimasis pirmokas?

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra nustačiusi gaires, kokius gebėjimus turėtų būti įgijęs į pirmą klasę ateinantis vaikas.

Skaitymo ir rašymo pradmenys

Vaikas, atėjęs į pirmą klasę, neprivalo laisvai skaityti, tačiau tikimasi, kad jis:

• pažįsta daugumą abėcėlės raidžių;
• supranta, kur knygos ar puslapio pradžia ir pabaiga;
• gali spausdintinėmis raidėmis parašyti savo vardą ar paprastą žodžių junginį;
• taisyklingai vartoja žodžius pagal skaičių ir giminę („du obuoliai“, „dvi žvaigždės“);
• perskaito trumpus nesudėtingus sakinius ir gali trumpai atpasakoti;
• geba papasakoti savo sugalvotą istoriją;
• skiria eilėraštį nuo pasakojimo;
• taisyklingai sieja garsą su raide.

Matematikos pagrindai

Būsimas pirmokas turėtų:

• skaičiuoti pirmyn bent iki 20, atgal – nuo 10;
• atlikti paprastus sudėties ir atimties veiksmus iki 10;
• susieti skaičių su realiu daiktų kiekiu;
• rūšiuoti ir grupuoti objektus pagal spalvą, dydį ar formą;
• palyginti daiktus (ilgesnis–trumpesnis, sunkesnis–lengvesnis).

O kokių įgūdžių iš pirmoko tikrai nereikalaujama?

Svarbu žinoti, kad į pirmą klasę ateinantis vaikas neprivalo:

• rašyti rašytinėmis raidėmis;
• rašyti be klaidų;
• laisvai ir taisyklingai skaityti ilgesnių, sudėtingesnių tekstų;
• atlikti skaičiavimo veiksmų su skaičiais, didesniais nei 20;
• kurti sudėtingų, rišlių tekstų.

Dar keli patarimai būsimų priešmokyklinukų ir pirmokų tėvams

Nors straipsnyje aptarėme daugybę būdų, kaip padėti vaikui pasiruošti mokyklai, verta prisiminti dar keletą svarbių dalykų:

• Svarbiausia – mėgautis laiku kartu ir teigiamai nusiteikti artėjančiam pokyčiui.
• Stenkitės nesukelti vaikui papildomo streso nuolat kalbėdami apie mokyklą ar pernelyg intensyviai jai ruošdamiesi.
• Jei turite galimybę, dažniau praeikite ar pravažiuokite pro būsimą mokyklą. Tai padės vaikui susipažinti su aplinka, jam taps pažįstamas mokyklos pastatas.

Taip pat skaitykite: 

• Aktualu tėvams: kaip pasirinkti tinkamiausią mokyklą?
• Nauja mokykla: kaip padėti vaikui greičiau adaptuotis?