Ryte į darželį – su ašaromis, vakare nenori išeiti: kodėl vaikai taip elgiasi?

Ryte vaikas įsikimba į mamą ar tėtį, verkia ir kartoja, kad į darželį nenori. Tačiau vakare situacija apsiverčia – atėjus pasiimti jis dar nori pažaisti, nenoriai rengiasi ir net prašo pabūti ilgiau. Tėvams toks elgesys gali atrodyti visiškai nelogiškas, tačiau iš tiesų šios dvi reakcijos viena kitai neprieštarauja.

Ypač dažnai tokių rytų pasitaiko pirmosiomis savaitėmis pradėjus lankyti darželį arba po ilgesnės pertraukos. Vaikui gali patikti pats darželis, auklėtojos ir žaidimai, tačiau atsiskyrimo nuo tėvų momentas vis tiek būti sunkus.

Vaikas gali nenorėti ne į darželį, o atsisveikinti

Kai mažylis ryte verkia prie darželio durų, suaugusieji dažnai tai supranta tiesiogiai: vadinasi, jam ten nepatinka.

Tačiau problema gali būti visai ne pats darželis. Vaikui sunkiausia gali būti pereiti iš vienos situacijos į kitą – palikti namus, atsiskirti nuo mamos ar tėčio ir persiorientuoti į visiškai kitokią dienos rutiną.

Todėl frazė „nenoriu į darželį“ kartais iš tiesų reiškia: „nenoriu, kad tu dabar išeitum“.

Kai atsisveikinimas baigiasi, vaikas pamažu įsitraukia į žaidimus, veiklas, bendravimą su kitais vaikais ir jo emocinė būsena gali visiškai pasikeisti.

Kodėl tada vakare nenori eiti namo?

Čia gali veikti labai panašus mechanizmas.

Vakare vaikas jau būna prisitaikęs prie darželio aplinkos: žaidžia, stato bokštą, piešia, kalbasi su draugu ar yra įsitraukęs į kitą veiklą. Ir staiga vėl reikia viską nutraukti, rengtis ir keliauti kitur.

Taigi ryte sunku pereiti iš namų į darželį, o vakare – iš darželio į namus.

Tai nebūtinai reiškia, kad vaikas nenori būti su tėvais. Jam tiesiog gali būti sunku greitai nutraukti veiklą ir persiorientuoti.

Rytinės ašaros nebūtinai pasako, kokia bus visa diena

Tėvams ypač sunku palikti verkiantį vaiką, nes paskutinis vaizdas prieš užsidarant darželio durims – ašaros.

Tačiau verta pasiteirauti auklėtojos, kas vyksta po jūsų išėjimo.

Vienas svarbiausių klausimų – ne vien tai, ar vaikas ryte verkė, bet ir kiek laiko jam prireikė nusiraminti.

Jeigu po atsisveikinimo mažylis gana greitai įsitraukia į veiklą, žaidžia, valgo, bendrauja ir didžiąją dienos dalį jaučiasi gerai, rytinis protestas gali būti susijęs būtent su atsiskyrimu.

Visai kita situacija, jei vaikas didelę dienos dalį lieka labai prislėgtas, neįsitraukia į veiklas, nuolat verkia, atsisako valgyti ar bendrauti.

Ilgas atsisveikinimas ne visada padeda

Matant vaiko ašaras natūraliai norisi dar kartą apkabinti, paaiškinti, pažadėti, kad greitai grįšite, ir dar minutėlę pabūti.

Tačiau atsisveikinimas, trunkantis 10 ar 15 minučių, kai tėvai jau kelis kartus išeina ir vėl grįžta, kai kuriems vaikams gali būti dar sunkesnis.

Dažnai lengviau, kai rytinis ritualas yra trumpas, ramus ir nuspėjamas.

Pavyzdžiui: persirengiame, apsikabiname, pasakome, kada mama ar tėtis grįš, atsisveikiname ir išeiname.

Svarbu nežadėti „tuoj grįšiu“, jei vaikas dar nesupranta, ką tas „tuoj“ reiškia. Mažam vaikui aiškiau gali skambėti: „Ateisiu tavęs pasiimti po pietų miego“ arba „kai pavalgysite pavakarius“.

Galima pasiruošti ir vakarinei kelionei namo

Jeigu kiekvieną vakarą tenka ilgai įkalbinėti vaiką išeiti, padeda išankstinis perspėjimas.

Užuot staiga pasakius „einam, rengiamės“, galima leisti užbaigti tai, ką vaikas tuo metu daro: pastatyti paskutinę kaladėlę, padėti žaislą į vietą, atsisveikinti su draugu.

Pereinamosios situacijos tampa lengvesnės, kai vaikas žino, kas bus toliau.

Kada rytinis nenoras jau vertas didesnio dėmesio?

Vien rytinės ašaros dar nebūtinai reiškia, kad darželyje vyksta kažkas blogo. Tačiau svarbu stebėti ne vien atsisveikinimo momentą, o bendrą vaiko savijautą ir tai, kaip situacija keičiasi laikui bėgant.

Daugiau dėmesio reikėtų, jeigu nenoras eiti į darželį stiprėja, o ne silpnėja, vaikas ilgai nenusiramina ir dienos metu, nuolat atrodo įsitempęs ar prislėgtas, sutrinka jo miegas ar valgymas, atsiranda dažni pilvo ar galvos skausmai be aiškios priežasties, vaikas ima labai bijoti konkretaus žmogaus ar pasakoja apie situacijas, kurios kelia nerimą.

Tokiu atveju pirmiausia verta ramiai pasikalbėti su darželio darbuotojais ir išsiaiškinti, kaip vaikas jaučiasi bei elgiasi dienos metu. Jei stiprus nerimas neslūgsta ar trukdo kasdieniam gyvenimui, situaciją verta aptarti ir su vaiko gydytoju ar vaikų psichologu.

Taigi vaikas, kuris ryte verkia prie darželio durų, o vakare nenori eiti namo, nebūtinai siunčia prieštaringus signalus. Kartais jam tiesiog sunkiausia yra ne būti vienoje ar kitoje vietoje, o atsisveikinti su tuo, ką tuo metu tenka palikti.