„Rytoj neisiu“: ką atsakyti vaikui po pirmosios dienos darželyje?

Pirmoji diena darželyje gali praeiti stebėtinai ramiai – vaikas žaidžia, domisi nauja aplinka, o pasiimtas net pasakoja, kad jam patiko. Tačiau vakare tėvai išgirsta kategorišką: „Rytoj neisiu.“ Išsigąsti nereikėtų – pirmosiomis dienomis tokia reakcija gali būti visiškai natūrali. Svarbu, kaip į ją sureaguosime.

Pirmąją dieną vaikas dar gali nesuprasti, kas jo laukia

Nauja vieta, žaislai, vaikai ir daugybė nematytų dalykų pirmąją dieną gali būti įdomūs. Be to, vaikas dar nebūtinai suvokia, kad darželis nuo šiol taps jo kasdienybės dalimi.

Tik grįžęs namo ir nurimęs jis gali pradėti suprasti: rytoj reikės grįžti ir vėl atsisveikinti su mama ar tėčiu.

Todėl pasakymas „rytoj neisiu“ nebūtinai reiškia, kad darželyje nutiko kažkas blogo. Tai gali būti vaiko būdas pasakyti: „Man buvo sunku“, „Aš pavargau“, „Nenoriu vėl su tavimi atsisveikinti.“

Nesistenkite iš karto įtikinti, kad darželis nuostabus

Išgirdus „neisiu“, natūraliai norisi atsakyti:

„Bet juk tau ten patiko!“
„Ten tiek daug žaislų!“
„Pažiūrėk, kaip smagu su vaikais!“
„Visi vaikai eina į darželį.“

Tačiau vaikui tuo metu dažniausiai nereikia argumentų, kodėl darželis geras.

Daug svarbiau parodyti, kad jo nenoras yra išgirstas.

Galima sakyti:

„Girdžiu, kad rytoj labai nenori eiti.“

Arba:

„Šiandien tau buvo daug naujų dalykų. Suprantu, kad norėtum rytoj likti su manimi.“

Tai nereiškia, kad sutinkate rytoj vaiką palikti namuose. Tiesiog leidžiate jam jausti tai, ką jis jaučia.

Nesakykite „gerai, pažiūrėsime“

Jeigu žinote, kad rytoj vaikas į darželį vis tiek eis, geriau nekurti iliuzijos, kad sprendimas dar gali pasikeisti.

„Pažiūrėsime ryte“, „gal nereikės“ ar „jeigu verksi, gal liksi namuose“ gali tik padidinti nerimą.

Mažam vaikui daug saugiau aiški ir nuspėjama žinutė:

„Rytoj į darželį važiuosime. Aš tave nuvesiu, atsisveikinsime, o po pietų / po miego ateisiu tavęs pasiimti.“

Svarbu kalbėti apie vaikui suprantamus dienos momentus. Trejų metų vaikui „17 valandą“ beveik nieko nesako, tačiau „kai pavalgysi vakarienę“ ar „po pietų miego“ – daug aiškiau.

Vakare darželio geriau nepaversti pagrindine tema

Po pirmos dienos tėvams smalsu viskas: ką vaikas valgė, su kuo žaidė, ar verkė, ką sakė auklėtoja, kas patiko ir kas ne.

Tačiau nuolatinis klausinėjimas gali dar labiau išvarginti.

Jeigu vaikas nenori pasakoti, nebūtina iš jo ištraukti dienos ataskaitos. Geriau leisti pabūti pažįstamoje aplinkoje, pažaisti, prisiglausti, ramiai pavakarieniauti.

Kartais tai, ko po pirmųjų darželio dienų labiausiai reikia vaikui, yra tiesiog daugiau artumo su tėvais.

O jeigu ryte prasidės ašaros?

Gali būti, kad prasidės. Net jei pirmąją dieną vaikas į grupę nuėjo be problemų.

Antrą ar trečią dieną jis jau žino, ką reiškia atėjimas į darželį: mama arba tėtis išeis, o jis kurį laiką liks be jų.

Tokiu atveju atsisveikinimą geriau išlaikyti trumpą, aiškų ir kiek įmanoma vienodą.

Pavyzdžiui:

„Matau, kad tau liūdna. Dabar apsikabiname, aš einu, o po pietų miego ateisiu tavęs pasiimti.“

Ilgas stovėjimas prie durų, daugkartinis grįžimas apkabinti ar slapta išėjimas vaikui nematant gali atsisveikinimą tik apsunkinti.

Pirmosios dienos dar nieko nepasako

Vienas sunkus rytas nereiškia, kad vaikas darželiui „nepasiruošęs“. Lygiai taip pat viena puikiai praėjusi diena negarantuoja, kad visa adaptacija bus lengva.

Prisitaikymas prie darželio dažnai vyksta bangomis: vieną dieną vaikas gali eiti noriai, kitą protestuoti, trečią vėl jaustis geriau.

Todėl pirmosiomis savaitėmis svarbiausia ne reikalauti, kad vaikas kuo greičiau pamėgtų darželį, o padėti jam suprasti vieną dalyką: tėvai išeina, bet visada sugrįžta.

 

Jeigu stiprus nerimas, verksmas ar kiti ryškūs vaiko elgesio pokyčiai neslūgsta, verta pasikalbėti su grupės pedagogais – jie mato, kaip vaikas jaučiasi tėvams išėjus, ir kartu galima ieškoti jam tinkamiausio adaptacijos būdo.