Kūdikis kovoja už gyvenimą ligoninėje, o šeimai skirtas laikas senka: prašo keisti tvarką

Kai kūdikis pasaulį išvysta gerokai per anksti, pirmosios šeimos savaitės ar net mėnesiai kartu gali praeiti ne namuose, o ligoninėje. Neišnešiotų naujagimių šeimoms atstovaujanti asociacija „Neišnešiotukas“ kelia klausimą, ar toks laikas turėtų būti skaičiuojamas taip pat, kaip šeimoms, kurios su naujagimiu iš karto grįžta namo. Asociacija siekia, kad neišnešiotų kūdikių šeimoms būtų suteikiama daugiau vaiko priežiūros laiko, tačiau siūlymui papildomai pratęsti išmoką Vyriausybė nepritarė.

Pirmieji kūdikio mėnesiai – ligoninėje

Šiuo metu vaiko priežiūrai skirtas laikas visoms šeimoms skaičiuojamas vienodai – nepriklausomai nuo to, ar pirmąsias savaites bei mėnesius naujagimis leidžia namuose, ar yra gydomas ligoninėje.

Neišnešioto kūdikio šeimai tai gali reikšti visai kitokią gyvenimo pradžią: ilgas savaites intensyviosios terapijos ar neonatologijos skyriuje, kasdienes keliones į ligoninę, nežinią dėl vaiko sveikatos ir nuolatinį buvimą šalia jo.

Didžiausiai Lietuvos neišnešiotų naujagimių ir jų šeimų bendruomenei atstovaujanti asociacija „Neišnešiotukas“ mano, kad į šį skirtumą turėtų būti atsižvelgiama ir nustatant socialines garantijas šeimoms.

„Mes neprašome privilegijos. Prašome pripažinti objektyvų skirtumą. Papildomos savaitės nėra papildomas poilsis – tai dalies laiko grąžinimas šeimai, kurios pirmieji mėnesiai su naujagimiu dėl objektyvių priežasčių prabėgo ligoninėje“, – sako asociacijos „Neišnešiotukas“ prezidentė Asta Speičytė-Radzevičienė.

Siūlė keisti šeimoms taikomą tvarką

Dar 2025 m. vasarį asociacija kreipėsi į valstybės institucijas ir pateikė siūlymų, kaip nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų tvarką būtų galima geriau pritaikyti neišnešiotų kūdikių šeimoms.

Be kita ko, buvo siūloma tėvystės atostogų laikotarpį skaičiuoti ne nuo faktinės, o nuo planuotos gimdymo datos. Taip pat siūlyta teisės aktuose terminą „vaiko priežiūros atostogos“ keisti į „vaiko priežiūros laikotarpį“.

Į dalį asociacijos siūlymų buvo atsižvelgta – įtvirtinta 126 kalendorinių dienų motinystės išmokos garantija.

Tačiau neišspręstas liko kitas asociacijos keliamas klausimas – vaiko priežiūros išmokos trukmė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nematė pagrindo šioje srityje keisti galiojančią tvarką, o rugpjūčio 12 d. siūlymui papildomai pratęsti išmoką neišnešiotų kūdikių šeimoms nepritarė ir Vyriausybė.

„Tai nėra ilgesnis poilsis“

Asociacija pabrėžia, kad neišnešioto naujagimio šeimos pirmieji mėnesiai gali labai skirtis nuo įprastos kūdikystės pradžios.

„Kai kūdikis kovoja už gyvenimą intensyviosios terapijos skyriuje, mama gali savaites ar mėnesius būti šalia jo ligoninėje, tėtis – važinėti tarp darbo, ligoninės ir namų, kuriuose laukia kiti vaikai. Todėl kalbame ne apie ilgesnį poilsį, o apie galimybę šeimai neprarasti laiko kartu dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo nei pasirinkti, nei suplanuoti“, – pabrėžia A. Speičytė-Radzevičienė.

Pasak jos, teisiškai vaiko priežiūrai skirtas laikotarpis gali būti vadinamas atostogomis, tačiau tokioje situacijoje esančios šeimos kasdienybė dažnai visiškai neatitinka to, ką įprastai siejame su šiuo žodžiu.

Ministerija kelia lygiateisiškumo klausimą

Viena iš priežasčių, kodėl SADM nematė pagrindo išskirti neišnešiotų naujagimių šeimų, – galimas lygiateisiškumo klausimas.

Ministerija pateikė 33 ir 38 nėštumo savaitę gimusių kūdikių pavyzdį. Rimtų raidos ar sveikatos sutrikimų gali turėti abu vaikai, todėl, ministerijos vertinimu, socialinės garantijos neturėtų skirtis vien pagal tai, kurią nėštumo savaitę kūdikis gimė.

Asociacijos prezidentės teigimu, tai, kad papildomos pagalbos gali reikėti ir kitoms sudėtingose situacijose atsidūrusioms šeimoms, nėra priežastis problemos nespręsti.

Ji mano, kad galima ieškoti platesnių ir tikslesnių kriterijų, pagal kuriuos būtų vertinama konkrečios šeimos situacija.

126 dienų garantija problemos neišsprendžia

Asociacija teigiamai vertina jau įtvirtintą 126 kalendorinių dienų motinystės išmokos garantiją, tačiau pabrėžia, kad vien jos nepakanka.

„126 dienų motinystės išmokos garantija – reikšmingas pokytis, kurio siekėme, ir labai svarbus žingsnis į priekį. Vertiname, kad mūsų pastangos virto konkrečiu sprendimu šeimoms. Tačiau ši garantija vis dar neatsako į klausimą, kaip kompensuoti laiką šeimai, kurios pirmieji kūdikio gyvenimo mėnesiai prabėgo ligoninėje“, – sako A. Speičytė-Radzevičienė.

Jos teigimu, vienos socialinės garantijos atsiradimas nepanaikina poreikio ieškoti sprendimų kitoms neišnešiotų naujagimių šeimų problemoms.

Skaičiuojama, kad sprendimas kainuotų daugiau nei 21 mln. eurų

Vyriausybės skaičiavimu, vaiko priežiūros išmokos pratęsimas neišnešiotų naujagimių atvejais 2027 metais pareikalautų apie 21,2 mln. eurų papildomų lėšų.

Asociacijos atstovė ragina vertinti ne tik tai, kiek papildoma pagalba kainuotų valstybei, bet ir galimas pasekmes, kai šeimos tokios pagalbos negauna.

„Valstybė suskaičiavo, kiek kainuos padėti. Ar ji suskaičiavo, kiek kainuos nepadėti – prarandamas šeimų pajamas, mažesnį tėvų dalyvavimą darbo rinkoje, papildomas išlaidas ir didesnį sveikatos, psichologinės ar socialinės pagalbos poreikį?“ – klausia A. Speičytė-Radzevičienė.

Asociacija: galima ieškoti ir kitokio sprendimo

„Neišnešiotukas“ pabrėžia nesantis prisirišęs prie vienintelio problemos sprendimo.

Jeigu anksčiau siūlytos aštuonios ar keturios papildomos savaitės laikomos netinkamu variantu, asociacijos nuomone, galima tartis dėl kitokio laikotarpio. Jeigu vien nėštumo savaitė nėra pakankamai tikslus kriterijus, galima ieškoti medicininių ar kitų objektyvių kriterijų, kurie leistų įvertinti šeimos situaciją.

Svarbiausia, anot asociacijos, kad konkretaus pasiūlymo atmetimas nereikštų ir pačios problemos atmetimo.

„Pritarimas tikslui nėra socialinė garantija. Socialinė garantija yra konkretus sprendimas. Mes savo darbą padarėme – išklausėme šeimas, įvardijome problemą ir pateikėme siūlymus. Dabar norime išgirsti ne tik tai, kodėl vienas sprendimas netinka, bet ir ką valstybė siūlo vietoje jo“, – sako asociacijos prezidentė.