Sekmadienio vakaro ašaros: „Rytoj nenoriu į darželį“ – ką atsakyti vaikui?

Sekmadienis eina į pabaigą, rytoj – darželis. Ir staiga vaikas, kuris visą savaitgalį buvo linksmas, pareiškia: „Aš rytoj neisiu.“ Vieni pradeda verkti, kiti skundžiasi pilvo skausmu, dar kiti prieš miegą vis iš naujo klausia, ar tikrai rytoj reikės eiti.

Toks nerimas prieš naują savaitę nėra neįprastas. Vaikų nerimas dėl ugdymo įstaigos gali sustiprėti būtent sekmadienio vakarą, po atostogų ar ilgesnės pertraukos. Tačiau svarbu ne tik nuraminti vaiką, bet ir išgirsti, ką iš tiesų slepia jo „nenoriu“.

„Bet juk darželyje tau patinka“ – ne pats geriausias atsakymas

Suaugusiajam norisi greitai įrodyti, kad nerimauti nėra dėl ko: „Juk ten tavo draugai“, „Vakar sakei, kad tau patinka“, „Nėra ko verkti“.

Tačiau vaiko jausmo neigimas nebūtinai jį sumažins. NHS rekomenduoja pirmiausia išklausyti vaiką, pripažinti jo nerimą ir nebandyti jo iškart atmesti.

Vietoje „Nėra ko bijoti“ galima sakyti:

„Matau, kad tau nesinori rytoj eiti. Papasakok, kas labiausiai neramina.“

Mažesniam vaikui gali būti per sunku atsakyti į platų klausimą „kodėl?“, todėl galima padėti konkrečiau: „Liūdna, kad reikės atsisveikinti su mama?“, „Gal kas nors nutiko su vaikais?“, „Neramu dėl pietų miego?“

Neskubėkite pažadėti: „Gerai, rytoj neisi“

Kai vaikas verkia, lengviausias kelias gali atrodyti leisti jam pasilikti namuose. Tačiau jei nėra ligos ar kitos rimtos priežasties, vien nerimo vengimas ilgainiui gali jį sustiprinti. Specialistai rekomenduoja išlaikyti nuspėjamą rutiną ir kartu padėti vaikui įveikti nerimą.

Todėl galima ramiai pasakyti:

„Suprantu, kad tau dabar liūdna. Rytoj į darželį eisime, o aš tau padėsiu, kad rytas būtų lengvesnis.“

Taip vaiko jausmas nėra nuvertinamas, tačiau kartu išlieka aiški riba.

Pasakykite, kada tiksliai sugrįšite

Mažam vaikui „pasiimsiu tave penktą valandą“ gali reikšti labai nedaug. Jam daug lengviau suprasti dieną pagal pažįstamus įvykius.

Amerikos pediatrų akademijos tėvams skirtame portale rekomenduojama apie sugrįžimą kalbėti vaikui suprantamais orientyrais – pavyzdžiui, „ateisiu po pietų miego“ arba „pasiimsiu prieš pavakarius“. Svarbiausia pažado laikytis.

Sekmadienio vakarą galima priminti:

„Rytoj nuvešiu tave į darželį, tu papusryčiausi, pažaisi, pavalgysi pietus, pamiegosi, o po to aš ateisiu.“

Vaikui visa ilga diena tuomet suskaidoma į pažįstamus ir suprantamus etapus.

Sekmadienio vakarą neapkraukite ilgais pokalbiais

Jeigu vaikas jau pavargęs, 40 minučių pokalbis apie tai, kodėl darželis nėra baisus, gali tik dar labiau sutelkti dėmesį į nerimą.

Geriau trumpai išklausyti, nuraminti ir grįžti prie įprasto vakaro ritmo: pasiruošti drabužius, išsimaudyti, paskaityti knygą ir eiti miegoti įprastu laiku. Pastovi rutina vaikams gali suteikti daugiau saugumo, o nerimas gali pasireikšti ir sunkesniu užmigimu.

Galima net kartu pasiruošti vieną malonų rytojaus dalyką – išsirinkti marškinėlius, kuriuos vaikas vilkės, ar pagalvoti, kokį žaislą norės parodyti draugui, jei darželio taisyklės leidžia jį atsinešti.

O ryte – kuo trumpesnis atsisveikinimas

Jeigu sekmadienį vaikas jau nerimavo, pirmadienio rytą tėvams gali norėtis kuo ilgiau jį guosti prie grupės durų.

Tačiau ilgas atsisveikinimas gali dar labiau užtęsti įtampą. Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja susikurti trumpą, pastovų atsisveikinimo ritualą ir jo laikytis.

Apkabinimas, bučinys, tas pats sakinys – pavyzdžiui, „Gražios dienos, po miego susitiksime“ – ir atsisveikinimas.

Kada „nenoriu į darželį“ jau verta vertinti rimčiau?

Vienas sunkesnis sekmadienio vakaras dar nebūtinai reiškia problemą. Tačiau verta atidžiau pasidomėti, jeigu nenoras eiti kartojasi, stiprėja, vaikas dažnai skundžiasi galvos ar pilvo skausmais, prasčiau miega, labai stipriai bijo atsiskirti arba nerimas pradeda trukdyti įprastam šeimos gyvenimui.

Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar darželyje nėra konkrečios priežasties: konflikto su kitu vaiku, patyčių, baimės dėl auklėtojo, triukšmo, tualeto, miego ar kitos vaikui sunkios situacijos. Jei elgesys užsitęsia, verta pasikalbėti su darželio pedagogais, o esant stipriam ar kasdienybę trikdančiam nerimui – ir su vaiko gydytoju ar psichologu.

 

Svarbiausia, kad išgirdęs „rytoj nenoriu į darželį“ vaikas nesulauktų nei pašaipos, nei ilgo įkalbinėjimo. Kartais jam pirmiausia reikia paprasto patvirtinimo: „Girdžiu, kad tau sunku. Rytoj aš tau padėsiu.“