Senelių vardai grįžta: kurie seni berniukų vardai šiandien vėl skamba gražiai?

Dar visai neseniai Antanas, Juozapas ar Kazimieras galėjo pirmiausia priminti senelį, prosenelį ar pavardę po sena nespalvota šeimos nuotrauka. Tačiau vardų mados sukasi ratu – tai, kas vienai kartai atrodo senamadiška, kitai jau skamba išskirtinai ir net labai šiuolaikiškai.

Jonas, Motiejus, Jurgis, Augustinas – dalis senų vardų iš mūsų kasdienybės niekada visiškai nedingo. Kiti girdimi rečiau, tačiau galbūt kaip tik dėl to šiandien vėl gali sudominti tėvus, ieškančius sūnui tradicinio, laiko patikrinto vardo.

Jonas

Tikriausiai vienas pirmųjų vardų, apie kuriuos pagalvojame kalbėdami apie senąją kartą.

Tačiau Jonas turi vieną didžiulį privalumą – jis sunkiai pasensta. Jonu galėjo būti prosenelis, šiandien darželyje žaidžiantis berniukas ir po kelių dešimtmečių suaugęs vyras.

Trumpas, aiškus ir taip įsitvirtinęs mūsų kalboje, kad jo beveik neįmanoma priskirti vienai kartai.

Antanas

Antanas jau turi ryškesnį „senelio vardo“ skambesį, tačiau būtent tai gali tapti jo žavesiu.

Tai klasikinis vardas, ilgą laiką vartojamas Lietuvoje. Šiandien mažas Antanas dar gali nustebinti, bet senų vardų sugrįžimo kontekste jis visai nebeatrodo neįsivaizduojamas.

Juozapas

Vardas, kuris skamba senoviškai, tačiau kartu iškilmingai.

Juozapas gali patikti tėvams, ieškantiems tradicinio, ilgesnio vardo. Kasdienybėje jį nesunku trumpinti – Juozas, Juozukas ar Juozapėlis.

Motiejus

Senas vardas, kuris šiandien jau skamba visiškai natūraliai tarp mažų vaikų.

Motiejus yra puikus pavyzdys, kaip vardas gali sugrįžti taip sėkmingai, kad po kurio laiko net nustojame galvoti apie jį kaip apie „senovinį“.

Jurgis

Trumpas, tvirtas ir labai gerai pažįstamas vardas.

Jurgių buvo prieš daugybę metų, jų sutinkame ir šiandien. Be to, vardas turi stiprią kultūrinę bei istorinę tradiciją, todėl sunkiai priklauso vienam laikotarpiui.

Petras

Šiandien mažą Petrą tikriausiai sutiksime rečiau nei Matą ar Jokūbą, todėl vardas vėl gali atrodyti išskirtinis.

Vos prieš kelias kartas tai buvo visiškai įprastas pasirinkimas. Galbūt reikia tik šiek tiek laiko, kad Petras vėl persikeltų iš senelių kartos į vaikų aikšteles?

Kazimieras

Ilgas, iškilmingas ir stipriai su Lietuvos istorija siejamas vardas.

Kasdienybėje Kazimieras gali tapti Kaziu, Kazim ar Kazimieru be jokio trumpinio. Tėvams, kuriems patinka seni, solidūs vardai, tai gali būti įdomi alternatyva šiandien dažniau girdimiems pasirinkimams.

Augustinas

Nors vardas turi ilgą istoriją, šiandien Augustinas tikrai nebeskamba kaip vien senelio vardas.

Jis atitinka ir dabartinę ilgesnių klasikinių vardų madą. Be to, šeimoje lengvai atsiranda trumpesnės formos – Augustas, Augis ar Gustas.

Vincentas

Dar vienas vardas, kuris galėjo skambėti senoviškai, tačiau šiandien jame nesunku išgirsti ir modernumo.

Vincentas yra tarptautinis, todėl gana lengvai atpažįstamas ir už Lietuvos ribų. O mažybinė forma Vincukas iškart grąžina į gerokai senesnę kartą.

Leonas

Trumpas, klasikinis ir šiandien vėl labai šiuolaikiškai skambantis vardas.

Leonas gerai parodo, kaip greitai pasikeičia mūsų santykis su vardais. Pakanka vienai ar kelioms kartoms jį vartoti rečiau – ir senas vardas staiga pradeda atrodyti naujas.

Mykolas

Mykolas Lietuvoje turi ilgą tradiciją, tačiau nėra vardas, kurį išgirdę būtinai pagalvotume apie seną žmogų.

Jis puikiai tinka tiek mažam berniukui, tiek suaugusiam vyrui, o būtent tai dažnai tampa vienu svarbiausių argumentų renkant vardą vaikui.

Pranas

Štai čia jau gerokai drąsesnis variantas.

Pranas šiandien stipriai asocijuojasi su vyresnėmis kartomis, todėl mažam vaikui toks vardas galėtų atrodyti netikėtas. Tačiau juk panašiai kažkada galėjo skambėti ir vardai, kuriuos šiandien vėl laikome gražiais ir madingais.

Gal Pranui tiesiog dar neatėjo laikas?

Povilas

Povilas – dar vienas vardas, keliaujantis per skirtingas kartas.

Jis nėra dingęs, tačiau turi pakankamai ilgą vartojimo istoriją, kad jį rastume ir senelių bei prosenelių kartose. Kartu šiandien jis neatrodo pernelyg senamadiškas.

Stasys

Kaip ir Pranas, Stasys šiandien turi labai ryškią vyresnės kartos asociaciją.

Tačiau būtent tokie vardai įdomiausi stebint vardų madas. Ar po dešimties ar dvidešimties metų Stasys mums skambės taip pat, kaip šiandien skamba Jonas ar Leonas?

Visai įmanoma.

Benediktas

Ilgas, klasikinis vardas, kurį galima trumpinti iki Beno.

Benediktas turi seną istoriją, tačiau šiuolaikiniame kontekste skamba elegantiškai ir gana tarptautiškai. Tai vienas tų vardų, kuriuose sena ir nauja gali labai lengvai susitikti.

Gal gražiausias vardas jau yra jūsų šeimoje?

Ieškodami vardo vaikui dažnai vartome šimtus vardų sąrašų, tačiau kartais įdomiausi variantai slypi visai šalia – šeimos istorijoje.

Gal senelis buvo Antanas, prosenelis – Jurgis, o giminės medyje kartojosi Mykolo vardas? Vardo perdavimas kitai kartai gali tapti ne tik gražiu pasirinkimu, bet ir ryšiu su žmogumi, kurį norisi prisiminti.

Kita vertus, nebūtina vardą rinktis vien dėl tradicijos. Senas vardas turi patikti ir šiandien – juk jį kasdien nešios ne senelis, o naujas mažas žmogus.

Ir kartais nutinka įdomus dalykas: užtenka Antano ar Petro vardą suteikti kūdikiui, ir labai greitai jis nebeskamba „senas“. Jis tiesiog tampa jo vardu.

O kurį rinktumėtės jūs?

Jonas, Antanas, Juozapas, Motiejus, Jurgis, Petras, Kazimieras, Augustinas, Vincentas, Leonas, Mykolas, Pranas, Povilas, Stasys ar Benediktas?

 

O gal savo sūnui mielai duotumėte būtent senelio ar prosenelio vardą?