Šiandien – Tarptautinė vaikų gynimo diena: prisiminkime ir apkabinkime mažuosius
Vaikų žemė
Išdykauja, žaidžia, liūdi, siaučia,
nesvarstydami – kodėl ir kam.
Jeigu šita žemė kam priklauso,
tai pirmiausia, žinoma, vaikams.
Mes gi esam tie, kurie jų laukia,
laukdavo ir lauks visais laikais.
Tik su jais mes esame suaugę,
o vieni mes irgi kaip vaikai.
Justinas Marcinkevičius
Jau daugiau kaip 70 metų birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena – tai priminimas mums visiems, kaip turime saugoti ir gerbti vaikus, jų teises, orumą, kaip turime branginti jų meilę.
Kasdien prisiminkime, kaip mes esame įsipareigoję ne tik savo, bet ir visiems mažiesiems. Supraskime kiekvieną vaiką ir saugokime jį nuo smurto, prievartos, patyčių, pykčio, bausmių. Leiskime vaikams pažinti. Leiskime augti. Mokykime džiaugtis.
Ugdykime jų pasitikėjimą
Nuoširdi meilė, supratimas ir pagarba vaikui ugdo jo stiprybę ir pasitikėjimą. O mes neapčiuopiamai daug gauname atgal. Ypač tada, kai suprantame, kad vaiko laimė prasideda nuo šypsenos. Leiskime jiems šypsotis.
Gražiausias laikas žmogaus gyvenime – vaikystė. Tomis nerūpestingomis vasarų pradžiomis mažais žingsniais mes kiekvienas pradėjome nuo vaikystės ir pasitikome gyvenimą. O kiek vilčių būta, kiek galimybių turėta ir siekių kurta...
Vaikystė – asmenybės pamatai
Vaikystėje formuojasi vaiko asmenybė. Mes, tėvai, skatindami jų iniciatyvumą, kūrybiškumą ir savarankiškumą, leidome jai sklisti ir skleistis. Nes kažkada patys buvome vaikai. Ir skubėjome pažinti pasaulį.
Didžiausias visų tėvų noras visiems pasaulio vaikams – perduoti jiems žinią, kad jie sutverti mylėti ir būti mylimi. Kad jie – ta ašis, aplink kurią sukasi ir mūsų, suaugusiųjų, laimė. Apkabinkime vaikus. Priglauskime. Bent keliolika minučių daugiau šiandien – gražiausi vaiko prisiminimai rytoj.
Mes – visų vaikų tėvai
Svarbiausias pavyzdys vaikui – tėvai. Ugdytojai, užtarėjai, mylėtojai. Mes jiems – saugus prieglobstis. Mūsų akyse jie formuojasi. Stebėdami mus, jie mokosi gyventi ir būti. Mokosi spręsti problemas, susitvarkyti su emocijomis, džiaugtis akimirka, sėkme ir įgyja stiprybės įveikti nesėkmes.
Vaikai per mus sužino, kas yra pasaulis ir kaip jį priimti: bijoti ar pasitikėti, atleisti ar kerštauti, gerbti ar neapkęsti.
Išgirsti tuos, kurie neišgirsti
Vaikai saugiai auga šeimoje. Išgirskime balsą tų, kuriems ne taip pasisekė ir jų neapkabina šiltos namų sienos ir mylinčios tėvų rankos. Vaikams kasdien kyla pavojų, tad saugi vaikystė ir vaiko gerovė – mūsų stiprybė ir vienintelis kelias į gerumą, kuris ištrina sienas ir panaikina barjerus. Apsaugokime juos nuo smurto, nepriežiūros ir žiaurumo. Tiesiog būkime šalia.
Iš vaikų namuose augančio Mato (12 m.) užrašų
...aš visada norėjau tik gyventi ir nieko nebijoti… kai aš sirgau, visada norėjau, kad mane slaugytų mamytė ir tėvelis... aš visada svajojau, kad mokykloje manęs nepravardžiuotų... aš niekada nesupratau, kodėl mane muša... aš visada norėjau žaisti... aš visada norėjau gyventi su savo mama ir tėveliu... aš žinau, kad visi vaikai yra svarbūs... ir aš visada norėjau būti svarbus.