Nuo šiandien Lietuvoje oficialiai prasideda šildymo sezonas: ką tai iš tiesų reiškia gyventojams?

Nuo spalio 1-osios Lietuvoje oficialiai prasideda 2026–2027 metų šildymo sezonas. Tačiau tai dar nereiškia, kad šiandien visuose šalies daugiabučiuose pradės kaisti radiatoriai. Šiemet įsigalioja nauja tvarka, todėl gyventojams svarbu žinoti, nuo ko priklausys, kada šiluma iš tiesų pasieks jų namus.

Iki šiol šildymo sezono pradžią paprastai skelbdavo savivaldybės, atsižvelgdamos į oro temperatūrą. Nuo šių metų situacija keičiasi – įstatyme nustatyta konkreti oficialaus šildymo sezono trukmė.

Šildymo sezonas – nuo spalio 1-osios iki balandžio 30-osios

Nuo 2026 metų šildymo sezonas Lietuvoje oficialiai truks nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d.

Tai numatyta šiemet priimtuose Šilumos ūkio įstatymo pakeitimuose. Šiuo laikotarpiu šilumos tiekėjai turi būti pasirengę tiekti šilumą, kad pastatuose būtų užtikrinta reikalavimus atitinkanti patalpų temperatūra.

Tačiau oficiali sezono pradžia ir realiai šylantys radiatoriai – ne tas pats.

Energetikos ministerija pabrėžia, kad nuo spalio 1-osios šilumos tiekimo sistemos turi būti paruoštos darbui, tačiau kada konkrečiame daugiabutyje bus pradėta šildyti, priklausys nuo oro sąlygų ir pastato šilumos punkto.

Daugiau nei 85 proc. šilumos punktų – automatizuoti

Didžiausias pokytis palies daugiabučius, kuriuose įrengti modernizuoti, automatizuoti šilumos punktai.

Energetikos ministerijos duomenimis, tokių šilumos punktų Lietuvoje jau yra daugiau kaip 85 procentai.

Juose šildymas reguliuojamas automatiškai pagal lauko temperatūrą ir pastato poreikius. Todėl atšalus orams šildymas gali įsijungti nelaukiant atskiro savivaldybės sprendimo.

Atitinkamai, jei spalio pradžia bus šilta, radiatoriai net ir oficialiai prasidėjus šildymo sezonui gali likti šalti.

O jeigu daugiabučio šilumos punktas senas?

Pastatuose, kuriuose nėra modernizuoto automatizuoto šilumos punkto, tvarka bus kitokia.

Dėl šildymo pradžios ir pabaigos juose ir toliau spręs savivaldybės. Jos taip pat priims sprendimus dėl šildymo pradžios jų nustatytose įstaigose.

Įstatyme taip pat atsirado „šaltojo metų laikotarpio“ sąvoka. Juo laikomas laikotarpis, kai tris paras iš eilės vidutinė paros lauko temperatūra yra ne aukštesnė kaip 10 °C.

Kodėl tvarka pakeista?

Viena pagrindinių naujos sistemos priežasčių – siekis, kad šildymo pradžia labiau priklausytų nuo realaus poreikio, o ne administracinio sprendimo datos.

Energetikos ministerijos atliktoje apklausoje beveik ketvirtadalis respondentų šildymo sezono pradžios ir pabaigos savalaikiškumą įvardijo kaip vieną spręstinų centralizuoto šildymo problemų. Kai kuriose savivaldybėse taip manančių gyventojų buvo daugiau kaip 40 procentų.

Nauja tvarka turėtų leisti modernizuotus šilumos punktus turintiems namams lanksčiau reaguoti į temperatūros pokyčius.

Taigi spalio 1-oji nuo šiol reiškia oficialią šildymo sezono pradžią ir šilumos tiekėjų pasirengimą, tačiau nebūtinai karštus radiatorius kiekvienuose namuose.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos energetikos ministerija